Artėjančių pirmųjų Lietuvos istorijoje Verslių mamų apdovanojimų’ 2016 proga į skaitymo lauką pateko Simono Saimio Urbono, vienos kino studijos kūrybos vadovo, istorija apie mūsų gebėjimą priimti dovanas. Sunku, pasirodo. Kaip ir nelengva pasidžiaugti kito sėkme ir nuoširdžiai priimti savąją. Mokykimės, nes mes – mamos. Iš mūsų mokysis mūsų vaikai.
Visi tai žinot, bet vakar savo noru su tuo susidūriau pats. Vienas draugas visam #LegalGuns biurui padovanojo bilietus į gražų koncertą Šv. Kotrynos bažnyčioje. Planavom, planavom, bet darbų tiek, kad pasirinkom ne kultūrines linksmybes. Aišku, man pasidarė gaila bilietų ir tų tuščių vietų, tad likus 20 min. iki koncerto pradžios jau stovėjau su kalnu bilietų prie vietos ir tiesiog norėjau juos padovanoti. Va tada ir išlindo mūsų kultūros spraga – nesugebėjimas #priimti. Pirmoms trims praeinančioms poroms sakiau:
– Gal norit save palepint kultūriškai ir nueit į koncertą? Padovanočiau bilietus 🙂
Bet į mane net neatkreipė dėmesio. Vėliau stabdžiau ir tiesiog duodavau bilietus, bet tai taip pat neveikė, o kai pamačiau, kad kažkas paėmęs išmetė, baigėsi noras būt nenorimu Kalėdų Seneliu. Dar kelis kart pabandžiau parduot už dyką, bet kai prie bilietų kasos stovinčiam žmogui sakai nepirkit, va aš Jums atiduosiu savo, o jis žiūrėdamas įtartinu žvilgsniu, sakančiu policiją iškviesiu, nusiperka bilietus, supranti, – beprasmiška.
Per trumpą laiką pasijutau: pardavėju, skrajučių platintoju, apgaviku, sektantu, keistuoliu, sukčium ir dar bala žino kuo, bet tikrai ne žmogumi, kuris dovanojo už ačiū.
Eidamas atgal į biurą, viename iš barų palikau bilietus barmenui, kuriam pasakiau: „Atiduok savo klientams su sąskaita, gal ir nenueis į koncertą, bet bent jau pasidžiaugs baro politika ir dovanomis“ 🙂
Taigi, esmė tokia: kaip mes galim duoti, kai nesugebam ir bijom priimti? Ir net ne dovanas, o paprastesnius dalykus, tokius kaip šypsenas ar komplimentus. Juk tai taip paprasta! Paprasta, nes vaikai imti be gėdos ir nepatogumo jausmo sugeba puikiausiai. Mes tik vėliau kažkaip išmokstam tapti labiau susivaržę ir kompleksuoti. O juk gimėm laisvi ir norintys priimti, imti, gauti, norėti. Dovanoju Jums visiems po šypseną 😀 Priimkit 😉
