Ar galima apsaugoti verslo idėją (advokatės Giedrės komentaras)

Rimkūnaitė Mankė_versli mama

Idėja nesaugoma. Jos negalima patentuoti ar kitaip registruoti, jai netaikoma autorių teisių apsauga. Tad ar yra galimybė apsaugoti verslo idėją ir saugiai ją atskleisti potencialiam partneriui ar investuotojui?

Trumpas atsakymas į šį klausimą būtų toks: galimybė priklauso nuo verslo idėjos išvystymo ar įgyvendinimo lygio ir jūsų veiksmų, kai dalinatės informacija su trečiaisiais asmenimis.

Tol, kol tai tik verslo idėja jūsų galvoje, apsaugoti ją yra mažai galimybių. Tačiau šiame etape apie teisinę apsaugą dar ir per anksti galvoti. Tikroji idėjos vertė atsiras tik tuomet, kai ją išvystysite, įgyvendinsite. Tuo tarpu idėjos vystymo stadijoje jau reikėtų pradėti galvoti apie tai, kokia intelektinė nuosavybė bus aktuali ir kaip ją apsaugosite.

Pavyzdžiui, jeigu kursite produktą, jis gali būti patentuojamas ar gali būti saugomas jo dizainas. Internetinio verslo atveju teisinė apsauga galės būti taikoma svetainės dizainui, tekstams, kitam apipavidalinimui. Svarbu iš anksto įvertinti, kokia teisinė apsauga galima ir, kai tai jau įmanoma, atlikti su tokios apsaugos įtvirtinimu susijusius veiksmus, pavyzdžiui, pateikti paraišką dėl dizaino, prekių ženklo registracijos, ar sudaryti sutartį su dizaineriu, programuotoju ar kitu autorių teisių objektą kuriančiu asmeniu. Šie veiksmai padės apginti jūsų verslą nuo nesąžiningų potencialių partnerių ar kitų konkurentų veiksmų.

Dažnu atveju galima ir konfidencialios informacijos arba komercinių paslapčių teisinė apsauga. Tai neseniai patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), patenkinęs ieškovo – nedidelio internetinio projekto savininko – reikalavimus dideliam rinkos žaidėjui byloje dėl nesąžiningos konkurencijos, pasinaudojus derybų metu suteikta konfidencialia informacija ir įkūrus konkuruojantį verslą.

Teisės aktai nenumato bendros, visiems atvejams tinkamos konfidencialumo pareigos. Sudarydamos sutartis, šalys dažniausiai apsibrėžia konfidencialios informacijos apimtį ir su tuo susijusius konfidencialumo įsipareigojimus. Tačiau ką daryti, jeigu dar tik vyksta derybos ir sutartis dar nesudaryta?

Saugiausias būdas – sudaryti ketinimų protokolą ar kitą panašaus pobūdžio dokumentą, kuris nebus įpareigojantis potencialaus sandorio, dėl kurio deramasi, prasme, tačiau įtvirtins derybų pradžią, o kartu ir apibrėš šalių susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Taip pat galimas atskiras, specialiai konfidencialumo įsipareigojimams skirtas dokumentas – konfidencialumo sutartis.

Net jeigu nutiko taip, kad derybos vyksta, o šalys nėra nieko pasirašiusios, apsaugoti konfidencialią informaciją dar galima. Būtent tokiais argumentais ir grindžiama LAT nutartis minėtoje byloje.

Civilinis kodeksas numato, jog jeigu viena šalis derybų metu suteikia kitai šaliai konfidencialią informaciją, tai kita šalis, sužinojusi ar gavusi šią informaciją, privalo jos neatskleisti ar nenaudoti savo tikslams neteisėtu būdu nepaisant to, ar sutartis sudaryta, ar ne. Šią pareigą pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

Jeigu šalys nėra sudariusios jokio rašytinio dokumento, kuriame būtų apibrėžta konfidencialios informacijos apimtis, apie tai, kad pateikiama informacija yra konfidenciali, dažniausiai turi būti aiškiai pareikšta. Tai galima padaryti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, nurodant elektroniniame laiške, kuriuo siunčiama informaciją elektroniniu paštu, darant pristatymą ar perduodant informaciją popieriuje, atitinkamai prezentacijoje ar ant perduodamos informacijos galėtų būti konfidencialumo žyma, ir pan.

LAT taip pat pabrėžė, kad tam tikrais atvejais, net ir aiškiai nenurodžius, kad informacija yra konfidenciali, jos konfidencialumas gali būti aiškus ir nedvejotinas. Tai gali lemti sutarties pobūdis, suteikiamos informacijos prigimtis (pavyzdžiui, informacija, atitinkanti komercinės paslapties požymius) arba šalių padėtis (pavyzdžiui, jeigu šalys yra konkurentai).

Tiems, kurie džiaugėsi (ar piktinosi), kad LAT įtvirtino idėjos teisinę apsaugą ir jaunas verslas nuo šiol galės ramiai dalintis informacija su potencialiais investuotojais ar partneriais, reikėtų pasakyti, kad taip nėra. Idėjos teisinės apsaugos teismas nenustatė. Tol, kol verslo idėja yra tik idėja, ji nėra saugoma. Tuo tarpu išvystytai idėjai galima taikyti konfidencialios informacijos teisinę apsaugą. Tačiau, siekiant apsisaugoti, geriau nepasikliauti tikėjimu, kad jūsų informacija privalo išlikti konfidenciali pagal nutylėjimą, o imtis atitinkamų veiksmų: sudaryti ketinimų protokolą, konfidencialumo sutartį ar kitą dokumentą.

Giedrė Rimkūnaitė-Manke yra advokatų kontoros GLIMSTEDT advokatė, ekspertė. Giedrė vadovauja GLIMSTEDT intelektinės nuosavybės, technologijų, žiniasklaidos ir komunikacijų teisės bei duomenų apsaugos praktikoms, yra projekto „GLIMSTEDT jaunam verslui“ iniciatorė.

**

Turite klausimų dėl motinystės ir verslo derinimo, projektų finansavimo, verslo steigimo? Pirmiausia ieškokite atsakymų mūsų archyve: viršutpaieska_versli mamainiame dešiniame kampe esančiame paieškos langelyje įveskite jus dominantį raktažodį, pvz., verslo liudijimas. Jei tinkamo atsakymo rasti nepavyko, siųskite savo klausimą adresu portalasverslimama@gmail.com ir gaukite kvalifikuotą specialistų komentarą nemokamai!

Taip pat skaitykite:
Mama klausia: kaip individuali veikla įtakoja motinystės išmokas? (SODROS komentaras)
GPM lengvata auklei: kaip pasinaudoti (VMI patarimai)
Reprezentacinės išlaidos: alkoholiu vaišinti galima, dovanoti – ne

Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

0