Dvi dukterys Verai atnešė du verslus (fotogalerija)

Vera Gorbaceva

 „Jaučiuosi save atradusi vaikų fotografijoje, nors ši sritis ir nėra ta, kurioje virtų didžiausi pinigai. Tačiau vaikai fotografijoje – kažkas nuostabaus, aš juos matau ir jaučiu. Būtent fotografijoje turiu didelių planų, nors stengsiuosi derinti abi verslo sritis“, – teigia dviejų dukrų mama ir dviejų prekės ženklų savininkė Vera Gorbačeva.

Yra toks liaudiškas padrąsinimas toms, kurios, laukdamosi kūdikio, nerimauja dėl šeimos finansinės gerovės, tvirtinantis, kad kiekvienas vaikas gimdamas atsineša savo duonos kepalą. Verai Gorbačevai vaikai atnešė net ne po kepalą, o po visą verslą: pirmagimė padovanojo meilę fotografijai ir prekės ženklą „Vera Gorbaceva Photography“, o jaunėlė – drabužių dizaino liniją „Piccino Coats London“. 

Veros šeimos istorija lietuviškos emigracijos fone gan įprasta: vyras – medikas, baigęs rezidentūrą, ieškodamas geresnio darbo pasiūlymo, gavo galimybę praktikuoti pagal turimą chirurgo-traumatologo specialybę Kente, Jungtinėje Karalystėje. Keramiką ir skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje studijavusi Vera su vaikais atvyko jam iš paskos, kad šeima nepasiliktų be tėčio. „Kol kas su dviem vaikais sėdžiu Anglijoje, bet labai noriu grįžti, – prisipažįsta smulkutė pašnekovė. – Prieš kurį laiką mokiausi ir gyvenau Italijoje, Milane. Tada maniau, kad galiu gyventi visur, tik ne Lietuvoje, ir niekada nesitikėjau, kad mane be galo trauks čia grįžti ir kad norėsiu, jog mano vaikai bent iki trylikos metų pabūtų Lietuvoje, nors nemanau, kad ateityje norėtų čia likti gyventi.“

Skiriama ypač madingoms

Fotografiją Vera vadina didžiąja savo meile, kurios gimus vaikams teko laikinai išsižadėti – dukros užsispyrusiai nepasilieka su aukle, todėl sudėtinga imtis užsakymų ir maksimaliai atsiduoti projektams bei klientams. Ieškodama, kokios veiklos imtis, Vera nusprendė, kad modelių piešimas namuose, kol vaikai miega, būtų paprastesnis būdas pasidaryti pinigo.

Su kiekvienu iš vaikų atėjo įkvėpimas. Kažkur esu skaičiusi, kad moteriai besilaukiant, joje formuojasi naujas gebėjimas. Taip su pirmagime atėjo fotografija, kurią aš myliu ir niekada neiškeisčiau tik į modeliavimą, o su antrosios gimimu veikla dar labiau pasistūmėjo drabužių dizaino link. Nors atrodytų, kad tarp abiejų verslų blaškausi, jie abu tarpusavyje siejasi ir vienas kitą papildo. Jeigu nustočiau fotografuoti ir pasilikčiau kurti tik rūbų, viduje būtų labai tuščia, nesijausčiau visavertė ir laiminga asmenybė.

Pirmagimei pradėjus tapsėti kojytėmis, Verai, kaip ir kiekvienai mamai, norėjosi dukrą ypatingiau papuošti. Svarbiausia, pasak jos, Anglijoje buvo rasti viršutinį rūbą, bet pradėjusi ieškoti dukrai palto, tinkamo nerado. Štai tada ir dingtelėjo mintis, kodėl gi jo nepasiuvus pačiai? Taip gimė maža drabužių dizaino linija „Piccino Coats London“ vaikams ir mamoms, kurios pasiryžusios būti ypač madingos. Drabužių linija – unikali, nes jos modeliai nesikartoja, vieno išleidžiama tik po 2-3 vienetus, ir tie patys kažkuo skiriasi. Visus užsakymus Vera siuva pagal individualius klienčių išmatavimus, atsiųstus internetu. „Esame suklydę tik gal du kartus, kai netiko dydis. Aišku, apmaudu, bet ir toliau rizikuoju ir siuvu nemačiusi žmogaus gyvai“, – sako versli mama.

Labai patinka Britanijos rusėms

„Nesakau, kad esu talentas ar neduokdie dizainerė, bet man labai laužyti galvos modeliuojant nereikia, kadangi esu baigusi keramiką ir skulptūrą, – sako profesionali menininkė. – Tiesiog mėgstu kurti, mėgstu grožį ir stilių“. Veros drabužiai vaikams, kuriuos pelnytai galima vadinti kūriniais, gimsta Vilniuje, nes čia siuvimo paslaugos ir medžiagos pigesnės. Pirmoji partija, „dešimt visai neblogų modelių“, kaip juos vadina autorė, klientams socialiniame tinkle Facebook buvo pristatyta prieš gerus dvejus metus. Vienas iš jų – raudonas paltas – itin išpopuliarėjo ir tapo perkamiausiu.

VG (7) VG (6) VG (5) VG (4) VG (3) VG (2) VG (1)

 

Labiausiai Verą nustebino, kad vaikišku  raudonojo palto modeliu pradėjo domėtis ir suaugusios moterys, panorusios tokio drabužio sau. „Pasiuvau jį suaugusiam žmogui, kaina buvo gan graži ir netikėjau, kad jį pirks, kadangi dauguma mano pažįstamų, netgi toje pačioje Anglijoje, mąsto ekonomiškai ir ieško praktiškumo, – prisimena Vera. – Be to, daugelis mano kuriamų drabužių stilių apibūdina kaip slavišką: dažnai naudoju skaras, aplikacijas, skirtingų audinių intarpus, daug kailio. Niujorkas ir Milanas kailį priima jau geriau, o Londonas dar nemėgsta. Esu gavusi pastabų, kodėl vaikas vaikšto aprengtas drabužiais su kailiu. Todėl Anglijoje kailio stengiuosi naudoti kuo mažiau.“

Tačiau Jungtinės Karalystės rusakalbėms damoms Veros darbų kaina ar praktiškumas nė motais – po 260-280 svarų sterlingų kainuojantys drabužiai su „Piccino Coats London“ ženklu dažniausiai savo pirkėją randa būtent tarp šios bendruomenės mamų. Pati kūrėja svarsto, kad jas tikriausiai traukia blizgus drabužių dekoras ir pompastiškumas. Anglės, pasak Veros, kol kas netapo „Piccino Coats London“ pirkėjomis, nors drabužius visą laiką išsijuosusios giria. Kartais, užėjus į kokį butiką, jame sutiktos elitinės damos, vos užmetusios išlavintą akį į vaiko aprangą, iš karto pastebi drabužio atlikimo kokybę ir rankų darbą, būna, kad paprašo vizitinės kortelės, kartais įsigyja drabužių vaikams, tačiau pačios Veros kūriniais puoštis neskuba.

Kaip išplaukti į didžiuosius vandenis?

Dabartinis Veros galvosūkis – kaip būnant mama, žmona, namų šeimininke ir kūrėja, fiziškai rasti jėgų rinkodaros reikalams ir naujų verslo nišų paieškai. Galimybių išplaukti į platesnius vandenis, anot pašnekovės, yra, tik jos imlios laikui ir investicijoms. Pavyzdžiui, Londone vyksta mados kūrėjams itin svarbios parodos „Bubble“ ir „Top Drawer“, kuriose besilankantys didesnių parduotuvių ar prekybos tinklų atstovai ieško naujų talentų. „Talentams parodoje po stalu reikia turėti prisidėjus dėžių su savo pasiūtais drabužiais, nes tavęs bet kuriuo metu gali paprašyti: „Man patinka tavo suknelė, imu 20 vienetų“. Tai geras ir bene pagrindinis būdas būti pastebėtam ir išeiti į platesnę rinką, bet jis ganėtinai brangus, todėl juo kol kas nepasinaudojau“, – aiškina Vera.

Nėra lengva anglakalbėje rinkoje prasimušti ir kitais būdais: štai neseniai savo kuriamų modelių pasiūlymą nusiuntusi į gan didelį parduotuvių tinklą „Children Salon“, kuriame prekiaujama įvairių firmų drabužiais, Vera sulaukė  neigiamo atsakymo. Tvirtina į jį sureagavusi į jį visiškai normaliai, nes pasiūlytieji modeliai nebuvo jų norimo stiliaus.

Į Lietuvos rinką eiti kiek bijau, ypač dabar, kai ilgą laiką prabuvau svetur. Esu išnagrinėjusi lietuvių publikos mėgstamus siluetus ir spalvas, ir matau, kad nelabai atitinku jos skonį. Tačiau savo darbus Lietuvos vartotojams vis tiek privalau rodyti, nes tikėtina, kad tiesiog kol kas pasiekiu per mažą jų ratą. Juolab kad Lietuvoje yra daug atvykusių gyventi arba dažnai čia būnančių užsieniečių iš tų pačių slaviškų šalių, kuriems mano stilius prie širdies.

Savo verslų internetinės erdvės kūrimu šiuo metu užsiėmusi ir įnirtingai prie fotosesijų plušanti Vera tvirtina toms jaunoms mamoms, kurios baiminasi ilgų buvimo su vaikais namie metų, norinti pasakyti, kad ir ji buvo atsidūrusi panašioje dvejonių, nusivertinimo ir minčių, kad motinystė – ne jai fazėje. „Kai kurioms moterims labai gera eiti namų šeimininkės pareigas, bet tos, kurioms buvo arba yra blogai be veiklos, mane supras. Nesakau, kad būtent aš esu sėkmės istorija, tačiau viliuosi, jog paskaičiusios, kaip aš turėjau idėją ir ją realizavau, ir kitos patikės savo jėgomis. Noriu perduoti žinutę, kad viskas yra pačios moters rankose“, – drąsina dviejų dukrų mama ir dviejų verslų savininkė.

Две дочери — источник вдохновения бизнеса для Веры

VG paltai VG fotografija

5 Comments

  1. Siuveja

    2016 vasario 23 prie 18:17

    Kas liecia fotografija,taip ji tuo uzsiima,o kas liecia siuvima,ji tikrai nesiuva pati ,o samdosi siuvejas ir po svetimu ranku prakaitu tai ,,puikiai atlieka,,.Geda butu meluoti Verackai.Sazines tureti reikia.

    • Versli mama

      2016 vasario 23 prie 22:56

      Gerbiama Siuvėja, visų pirma, tikimės, realiame gyvenime Jūs turite tikrą vardą ir pavardę, kaip ir straipsnio herojė Vera, todėl drąsintume ja pasirašinėti ir komentuojant virtualioje erdvėje, idant kritika būtų garbinga. Visų antra, Vera atvirai sako, kad jos kūriniai (cituojame iš straipsnio) „gimsta Vilniuje, nes čia siuvimo paslaugos ir medžiagos pigesnės“ (žr. pastraipą „Labai patinka Britanijos rusėms“). Visų trečia, verslas ir nėra visko darymas savomis rankomis: tas, kas viską daro pats, yra amatininkas, o tas, kuris sugeba organizuoti ir komercializuoti darbo procesą – verslininkas. Mes rašome apie pastarąjį luomą. O priekaištus dėl kopijavimo turėtumėte pagrįsti konkrečiais pavyzdžiais, antraip tai tėra nusivylusios namų siuvėjos parypavimai pilnaties fone.

  2. Siuveja

    2016 vasario 23 prie 18:20

    Ir dar pridursiu ,kad sekmingai kopijuoja Veracka,o pati kuria drabuzius.Pamato kiki ruba ups ir nuplagijuoja.

  3. Laimonda..

    2016 vasario 25 prie 08:29

    Labai artima man si istorija.Saunuole :) o del kopiju ..
    Taigi naujo dviracio neisrasi ar ne taip? Kaip siuveja turetumete zinoti,kad uzdedi detale ,audini ir rubas jau kitas.As ir siuvu ir gyvenu ne LT..
    Pabandykit svetur pradet versla,tada ir kalbekite :)

  4. vera

    2016 vasario 28 prie 21:28

    Miela siuveja prisistatykite prasau ..niekada neslepiau kad nemoku siuti-darau dekoracijas tik – nelabai supratau jusu zodzius apie sazine ir mela…. kas jus taip nuskriaude , kad taip piktai snekat?Del kopijavimo patyliu-pasaulis platus – pamatai kazka grazaus – sugere tai , na kazkur kazkas ir atsikartoja panasaus kaip daugeliu kureju darbai … nematau kad reiktu kazka slept ir nutylet , tik liudna , kad dziaugtis uz kitus jus nemokat

Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>