Justina Stokholme: pasirinkau daryti tai, ką noriu

juste su dukra

„Į „normalų“ darbą Švedijoje nepretenduoju, juolab kad su savo lietuvišku teisininkės išsilavinimu sunkiai įsipaišyčiau į specifinę vietos darbo rinką, – sukiodamasi jaukiame Stokholmo butikėlyje „Sofo Pop Up“ kalba jo savininkė, versli dviejų vaikų mama Justina Rosengren. – Visi atvykusieji čia turi mokytis švedų kalbos, baigti tam tikrus kursus ir tada pradėti savo profesinę karjerą nuo pradžios. Aš, vietoj to, kad vargčiau ir daryčiau, ko nenoriu, pasirinkau pabandyti tai, ko noriu. Abu su vyru svajojome turėti butiką ir vis pasvarstydavome, kaip būtų, jeigu jį turėtume. Dabar jau žinome, kas tai yra.“

Daili šviesiaplaukė vilnietė, Lietuvoje atstovavusi vienam užsieniniam fotobankui, Švedijos sostinėje Stokholme atsidūrė prieš šešerius metus – ir visiems ją pažinojusiems tai buvo taip smarkiai netikėta, kad kai kurie greita lietuvės ir švedo meilės istorijos sėkme nepatikėjo tol, kol neišvydo jos duodant interviu LRT gyvenimo būdo laidai. Švediška pavardė, krykštaujanti dukra ant rankų, skandinaviško jaukumo namai ir fotografijos verslas su ženklu „Justina Rosengren Photography“ – tokia buvo Justinos kelio svečioje šalyje pradžia.

Su fotografija mane sieja daugiau kaip 15 metų istorija: studijuodama ekonomiką ir teisę Lietuvoje, dirbau vienos tarptautinės kompanijos agente. Platinau kitų fotografų nuotraukas, bet tuo pačiu ir pati lankiau privačias fotografijos pamokas. Prieš šešerius metus iš jaukaus gimtojo lizdelio Vilniuje persikrausčiau į Švediją ir čia, gimus dukrai, galutinai supratau, kad pagaliau galiu pradėti daryti tai, ką noriu. Fotografija – mano aistra. Daugiausiai fotografuoju koncertus, renginius ir portretus. Dievinu madą ir dizainą, tad visada stengiuosi dirbti madų savaitės renginiuose. Kalbant apie privačius projektus, mėgstu fotografuoti vaikus, šeimos šventes ir portretus, įamžinti kūdikio laukimą.

Kaip laisvai samdoma fotografė Justina po šiai dienai bendradarbiauja su Prancūzijos agentūra „Agence Dalle“ ir Švedijos „Bulls Bild“ (Bulls Presstjänst, AB), tačiau kadrų medžioklei taip mėgstamuose renginiuose pastaruoju metu lieka nedaug laiko. Prieš pusantrų metų, pasitaikius tinkamai progai, kartu su vyru stilingame Stokholmo rajone Sofo atidariusi nuosavą butiką „Sofo Pop Up“, Justina netikėtai pajuto vėl laukianti gandrų. Dabar kartu su keturių mėnesių sūnumi Jonu nešioklėje į darbą kartais atvykstanti lietuvė pripažįsta: sunkoka, kai vienu šūviu nušauni du zuikius ir su abiem turi tvarkytis vienu metu. Nors auginti vaikus daug padeda vyras (Švedijoje kitaip ir nebūna), Stokholme vis dėlto labai praverstų vilnietiškas močiučių, sesių ir draugių ratas, į kurį galėtum kreiptis skubiai prireikus.

Verslą pradėjo per savaitę 

Pasak Justinos, pradėti verslą Švedijoje galima greitai – jai pačiai įsteigti butiką užtruko savaitę, kadangi jau buvo radusi tinkamas patalpas netoli namų, smarkiai populiarėjančiame Stokholmo rajone Sofo (South of Folkungagatan). Šią sostinės vietą tokie įtakingi žurnalai kaip „Vogue“ pastaraisiais metais tituluoja „trečia smagiausia vieta pasaulyje gyventi“, ir čia išties jauku: kuriasi daugybė restoranėlių ir smulkių butikų, o vaikus į darželį galima nuvežti kaip kaime – rogutėmis. Gyvenant pačiame Stokholmo centre, anot Justinos, tai padaryti būtų sunkoka.

Į tokias vietas kaip Sofo ateina tie, kurie nori pasitarti, pasišnekėti, gauti dėmesio, mat daugumoje užeigų ir krautuvėlių darbuojasi patys savininkai, fiziškai praleidžiantys savo versle daugumą laiko. Mintis paversti rajoną komerciškai patraukliu vietiniams gimė bene prieš dešimt metų. Dabar bemaž 150 bendruomenę sudarančių smulkių verslų rūpinasi į šias vietas pritraukti kuo daugiau miestiečių ir turistų, pavyzdžiui, leidžia žemėlapį ir dalina jį miesto svečiams. Tačiau nepaisant šių pastangų, sausio ir vasario mėnesiais, kai šalta, lankytojai dėmesiu smulkiųjų verslininkų esą nelepina.

Pusantrų metų turimas butiko verslas – kaip inkaras nugaroje. Kol verslas tik įsivažiuoja, jo palikti negali, reikia įdėti labai daug darbo. Sukuosi įvairiai, įskaitant vietinės darbo biržos pagalbą. Nuosavame versle smagu, nors ir negaliu, kaip anksčiau, kada įsigeidusi savaitgaliui išvykti svetur: vis galvoju, kad per išeigines rajone bus daug žmonių, tad verčiau padirbėti. Be to, mažo butikėlio sėkmė labai priklauso nuo oro: jeigu savaitgalį lyja, žmonių iškart mažiau.

Švedijoje patalpų nuomos realijos kitokios nei Lietuvoje, tad kurdama verslą, Justina neapsiėjo be savo vyro, Švedijos piliečio, pagalbos – tai jo vardu bankas išdavė paskolą, už kurią jauna šeima išsipirko butiko patalpų nuomos sutartį 5-iems metams. Abu sutuoktiniai bendrai darbuojasi ir prie butiko el. parduotuvės, o pačioje krautuvėlėje pakaitomis būna savaitgaliais.

Švedai – atsargūs, bet liną mėgsta

„Kai atvažiavau į Švediją iš Lietuvos, labai norėjau pabandyti čia atvežti lietuvių mados dizaino pavyzdžių, bet pastebėjau švedams bendrą bruožą: jie sunkiai įsileidžia kitą tautą, o priprasti prie naujovių jiems užima daug laiko. Švedai – konservatyvūs, bet jeigu pasitiki tavimi ir patiki tavo produktu, tada viskas eina kaip iš pypkės“, – įžvalgomis dalijasi versli mama. Tiesa, pirmasis Justinos bandymas supažindinti Stokholmo stileivas su lietuvių dizainerių kūryba užtruko: trijų mėnesių, kai jos butike veikė Julijos Janus parodomoji ekspozicija (vadinamasis showroom), pasirodė per maža vietiniams prisijaukinti. „Produktas, man atrodo, būtų tikrai pradėjęs gerai eiti, bet reikėjo šiek tiek daugiau laiko ir investicijų į reklamą, bendradarbiavimą su tinklaraštininkais ir panašiai“, – analizuoja Justina.

Po buksuojančio starto su lietuvių darbais Justina ėmėsi jaunųjų skandinavų kūrėjų. Jiems, anot mūsų herojės, gimtajame regione taip pat nelengva prasimušti. Dabar butiko „Sofo Pop Up“ pagrindinį asortimentą sudaro 5 jaunų švedų dizainerių ir suomės, audiniuose įdomiai interpretuojančios trolių mumių temą, kolekcijos. Greta jų šliejasi ir keli lietuviško lino drabužiai, pažymėti etikete „Baltai“ (Ievos Ševiakovaitės ir Jolantos Rimkutės projektas). „Kartą viena mezgėja iš Panevėžio atsiuntė savo darbų, nusprendėme pabandyti. Pastebėjau, kad moterų ranka slenka, slenka per drabužius ir vis tiek sustoja ties linu“, – minties aprengti švedus lietuviškais drabužiais neapleidžia Justina.

Pastovias klientes ant pirštų dar skaičiuojanti lietuvė sako, kad dauguma jos pirkėjų – 30–40 metų amžiaus moterys, dirbančios ryšių su visuomene ar reklamos srityje. Tačiau butike yra drabužių ir įvairaus amžiaus vyrams. Galima čia rasti ir Švedijoje populiaraus unisekso stiliaus apdarų.

„Butikui svarbu daryti renginius, kviesti, kas padainuotų, pagrotų, vaišintų – kol juos organizuoji, reikia auklės. Pasitaiko, kad porą valandų darbe pabūnu ir su Jonu nešioklėje. Ir nieko, susitvarkau“, – šiaurietiška ramybe spinduliuoja Justina. Dar jos galvoje sukasi mintys butike dažniau rengti parodomąsias ekspozicijas: pavyzdžiui, suteikti dizaineriams galimybę krautuvėlę išsinuomoti tam tikram laikotarpiui, kad galėtų pristatyti naują savo kolekciją, arba įsileisti didžiųjų, su prestižiniais prekės ženklais dirbančių butikų nuolaidų arba pavyzdžių išpardavimus.

Tokie projektai reikalauja daug darbo, bet versli mama – ir dykumoje versli mama. Juolab kad auga pamaina – mažoji šeimininkė, kuriai birželį sukaks 5-eri. „Būtų visai gera pardavėja, tik reikia saugoti, kad pro šoną su šokoladiniais saldainiais nepraeitų“, – kvatoja Justina. Ir mums džiugu, kad ji laiminga.

Pirmą kartą Lietuvoje rengiamuose Verslių mamų apdovanojimuose’ 2016 Justina Rosengren yra nominuota kategorijoje „Versli mama išeivijoje“. Apdovanojimų laureatės paaiškės gegužės 7 d. Paliesiaus dvare (Ignalinos raj.). Nominančių sąrašas ir registracija į iškilmes čia

Justinos Rosengren fotografija

Justinos Rosengren butikas „Sofo Pop Up“


Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>