Nejaukios tylos baimė, baimė pasakyti ką nors kvailo, milijonas temų, zujančių mintyse, neišsirenkant vienos kurios paprasčiausiam pokalbiui pradėti – tai tikriausiai pažįstama kiekvienam, dalyvavusiam mažai pažįstamų ar visai nepažįstamų žmonių susibūrime, šventėje ar kviestiniuose pietuose, kur nieko nepažįsti. Taip, tai nutinka ne tik intravertams!
Šventiniu laikotarpiu dalyvaudami įvairiuose susiėjimuose, susibūrimuose, esame ramūs (ar beveik ramūs) dėl to, kaip apsirengėme – tam ruošiamės iš anksto, ramūs (ar beveik ramūs) dėl atsinešto pyrago, gėrimų ar dovanos, tačiau retai kada būname ramūs dėl to, kad teks bendrauti su nepažįstamais ar mažai pažįstamais žmonėmis, draugų draugais, antrosios pusės bičiuliais, darbo kolegomis iš kito miesto ar padalinio.
Šiandieniniame pasaulyje, kai bendraujame, vienas kitą sveikiname ir net dėl darbo pokalbių tariamės elektroniniais laiškais ir socialiniuose tinkluose, patekę į vietą, kur yra susirinkę nepažįstami ar menkai pažįstami žmonės, pasijuntame nejaukiai, neretai išgaruoja visas šmaikštumas ir neišeina pradėti pokalbio arba atsiliepti į užkalbinimą emocijų simboliais, trumpiniais bei piešinukais.
Žinoma, visada galite rinktis likti namie su kate ar knyga ar filmu. Tačiau galite ir pasimokyti bendravimo meno.
Pratinkitės prieiti prie žmonių
Bet kam gali būti sunku inicijuoti pokalbį su nepažįstamu žmogumi, tačiau tai tikrai verta. Baimės įveikimas – daugiaprasmiai naudingas, leidžiantis geriau pažinti save ir atveriantis galimybes. Įveikdami savo baimes, gyvenime galime pasiekti daug gerų dalykų. Žinoma, vieniems prieiti prie nepažįstamo žmogaus gali būti daug sudėtingiau nei kitiems. Jei esate itin drovūs, pirmiausia su būsimu pašnekovu užmegzkite akių kontaktą. Tiesiog išeikite iš savo komforto zonos ir susidomėkite kitu žmogumi. Labiau ekstravertiško tipo žmonėms patartina prieiti prie tokių būsimų pašnekovų, kurie juos šiek tiek baugina – taip ne tik įveiksite savo baimę, bet ir pratinsitės susitaikyti su tuo, kad jus gali atstumti. Žmonės tiesiog apsėsti baimės būti atstumti, prie to taip pat nemenkai prisideda socialiniai tinklai, kuriuose savo vertę matuojame „like“ paspaudimais, o nemalonius, nepatinkančius žmones ir komentarus galime tiesiog ištrinti ar blokuoti. Tačiau prisiminkite, kad jums skirtieji žmonės jus taip pat pamėgs.
Tiesiog pasisveikinkite
Kai prieinate prie žmogaus, su kuriuo norėtumėte pabendrauti, nepersistenkite – tiesiog pasakykite: „Sveiki, mano vardas Toks, o jūsų?“ Skamba kaip paprasčiausias dalykas, tiesa? Tačiau išties baugu prieiti prie nepažįstamo žmogaus ir pirmam pasisveikinti bei prisistatyti. Visgi tai bene vienintelis būdas pradėti pokalbį. Būkite drąsūs. Būkite neutralūs – nepradėkite pokalbio pastaba apie toliau stovinčios damos atgrasią violetinę likros suknelę, nes visuomet yra tikimybė, kad ta dama yra jūsų pašnekovo žmona, sesuo ar geriausia draugė. Iš anksto apgalvokite keletą klausimų, kurių galėtumėte paklausti pašnekovo, domėkitės pašnekovu, o ne pradėkite pokalbį pasakodami apie save. Vienas paprasčiausių, bet užtikrintų kelių, beveik garantuojančiu pokalbio plėtojimąsi – paklausti, kaip pašnekovui patinka renginys ar šventė, iš kur jis pažįstamas su organizatoriais ar šeimininkais.
Klauskite gilesnių klausimų
Plėtodami pokalbį, klauskite klausimų, į kuriuos atsakyti nepakanka vieno ar dviejų žodžių. Kitais žodžiais tariant – iš tiesų domėkitės pašnekovu, tai kelias į tikrą pokalbį. Tik pagalvokite: išsirinkote vieną žmogų, nugalėjote savo baimę ir prie jo priėjote, pasisveikinote – reiškia, žmogus jums išties įdomus. Gilesni, platesnio atsakymo reikalaujantys klausimai nereiškia, kad turėtumėte klausti sudėtingų ar labai asmeniškų dalykų, tiesiog klauskite to, kas suteiktų progą pašnekovui papasakoti apie save – juk mums malonu, kai mumis domisi, kai kitam įdomios mūsų mintys, jausmai, nuomonė. Pavyzdžiui, jei žmogaus paklausiate iš kur jis kilęs, sulaukę atsakymo reaguokite nuoširdžiai, kartu paskatindami pašnekovą papasakoti daugiau apie savo gimtąjį miestą; paklausę apie pašnekovo darbovietę, pasidomėkite kuo labiausiai jam patinka jo darbas, ar jis visuomet norėjo tai dirbti ir panašiai. Būkite pasirengę ir patys atsakyti į panašius klausimus.
Būkite geri klausytojai
Gebėjimas klausytis pašnekovo – viena nuostabiausių savybių. Atidus, dėmesingas klausymas – tam tikras pagarbos ženklas, parodantis, kad vertinate savo pašnekovą. Tikros draugystės, tikri santykiai, be kitų dalykų, remiasi ir gebėjimu vienas kitą išklausyti, o ten, kur mūsų nesiklauso, negirdi, jaučiamės nereikalingi.
Didžiausia bėda yra tai, kad daugelis mūsų nedėmesingai klausomės savo pašnekovų, dažniausiai mes susirūpinę tik savimi, jaudinamės, ką pašnekovas apie mus pagalvos. Taip joks pokalbis nesiplėtos. Klausykitės to, kas jums pasakojama, domėkitės kalbančiuoju, atliepkite jo mintis. Kvaila būtų prarasti galimybę iš tiesų susipažinti su žmogumi vien todėl, kad esate pernelyg užsiėmę grauždami save ir jaudindamiesi. Nukreipkite rampos šviesas į pašnekovą.
Grakščiai apeikite jautrias temas
Nors šventinių susibūrimų metu politinės temos dažniausiai paliekamos nuošaly, šių metų pasauliniai įvykiai aptariami išties plačiai, tad viena kuri politinė tema gali būti neišvengiama. Kaip elgtis, kad nepradingtų šventinė nuotaika ir nekiltų nuomonių karas?
Negalima pakeisti to, kaip kitas žmogus reaguoja į tam tikrus dalykus, tačiau patys galite kurti geresnį santykį susilaikydami nuo teisimo. Įtampą dažniausiai kuria tai, jog vienas pašnekovas kategoriškai atmeta tai, ką kitas bando pasakyti. Verčiau žvelgti į savo pašnekovo nuomonę kaip į esatį ir ją priimti, net jei su ja nesutinkate. Jau vien tai, kad leidžiate pašnekovui išreikšti savo mintis, neprieštaraujate jam ir netildote jo, palaiko gana neutralią atmosferą. Nebijote išreikšti ir savo nuomonės tuo pačiu klausimu, kai bus jūsų eilė kalbėti. Nevertėtų iš to daryti politinės diskusijos, tad geriau grakščiai išvenkite tiesioginio oponavimo ar diskusijos plėtojimo, glaustai pateikite savo mintis, pradėdami žodžiais: „Žinau, kad galbūt nesutinkate su tuo, tačiau…“, „Žinau, kad tai gali būti sunku suprasti, tačiau…“ arba „Mano asmenine nuomone…“ Prisiminkite – savo nuomonę išdėstykite kaip galima glausčiau. Taip padėsite ir pašnekovui priimti kitokią nuomonę.
Taktiškai baikite pokalbį
Įdomų pokalbį galite tęsti kad ir viso renginio ar šventės metu. Tačiau išties nejauku, kai pokalbis jums yra neįdomus ir reikia jį baigti, o baigtį jį reikia tam, kad turėtumėte galimybę atrasti žmogų, su kuriuo pabendrausite įdomiai, su kuriuo galbūt susidraugausite.
Kaip gi baigti pokalbį? Visuomet turėkite kur nueiti – pasakykite, kad einate įsipilti sulčių, į vonios kambarį ar įkvėpti šviežio oro, ir būtinai užtikrinkite, kad pokalbis baigtas. Pavyzdžiui, pasakykite: „Ačiū už smagų / malonų pabendravimą, gražaus vakaro“ arba „Dėkoju už malonų pokalbį, linkėjimai Tomui“.
Gyvenkite įdomiai
Galbūt visa tai, kas parašyta aukščiau, jums pavyko, tačiau jaučiatės nekaip, nes patys neturite ką įdomaus papasakoti? Pats metas pradėti gyventi įdomiai! Galbūt esate pernelyg paskendę darbuose ar įsisukę į buitį, neskaitote knygų, neleidžiate laiko gamtoje, nesidomite kuo nors daugiau, nei kasdienybė. Imkitės veikti. Gyvendami sau įdomų, pilnavertį gyvenimą, ne tik turėsite ką papasakoti savo pašnekovams, bet ir įgysite daugiau pasitikėjimo savimi, jūsų taip nebegąsdins pokalbio užmezgimas ar tai, jog kažkas su jumis nenorės bendrauti. Jūsų patrauklumas ir asmenybės žavesys slypi jūsų gebėjime svajoti ir veikti.
Parengta pagal dailymail.co.uk ir wellandgood.com
