Aktualu

Konstitucinis Teismas: sportininkės taip pat turi teisę į motinystės išmoką

Print Friendly, PDF & Email

Nuotrauka iš portalo VERSLI MAMA archyvų

Balandžio 2 d. Konstitucinis Teismas paskelbė penktąjį metinį pranešimą apie 2018 m. nagrinėtas bylas. Ta proga primename, kad praėjusiais metais būtent Konstitucinio Teismo dėka savarankiškai dirbančios, o tiksliau – profesionaliai sportuojančios mamos  šventė pergalę dėl motinystės išmokų. 

2018 m. gruodžio mėn. 18 d. priimtu nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2016 m. birželio 28 d. redakcija) 16 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį teisę gauti motinystės išmoką šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka turėjo tik moteris, turinti šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, kuriai pasibaigė darbo sutartis arba kuri buvo atleista iš tarnybos, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsniui ir konstituciniam teisingumo principui.

Kadangi toks pats teisinis reguliavimas nustatytas ir šiuo metu  galiojančioje Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje (2017 m. gruodžio 5 d. redakcija), šis reguliavimas taip pat pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisingumo principui.

Kreipėsi Vilniaus apygardos teismas

Šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas prašė ištirti Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies tiek, kiek joje nenustatyta, kad moteriai, gavusiai pajamas iš sporto veiklos nesiverčiant atitinkama individualia veikla ir turinčiai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, nutraukusiai sporto veiklą iki teisės gauti motinystės išmoką atsiradimo dienos, motinystės išmoka mokama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka, atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui, kuriame įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas, 39 straipsnio 2 daliai, pagal kurią dirbančioms motinoms įstatymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo sąlygas ir kitas lengvatas.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmuo savo konstitucinę teisę į darbą (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis) gali įgyvendinti įvairiais būdais. Jis turi teisę laisvai apsispręsti, ar rinktis darbą privačiame ar viešajame sektoriuje, dirbti pagal darbo sutartį ar stoti į valstybės tarnybą, dirbti savarankiškai (įskaitant sportinę veiklą), užsiimti kita darbine (profesine) veikla. 

Atsižvelgiant į tai, pagal Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalį mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantija gali būti taikoma ne tik toms motinoms, kurios, įgyvendindamos savo konstitucinę teisę į darbą, pasirinko darbą pagal darbo sutartį arba stojo į valstybės tarnybą.

Todėl įstatymų leidėjas, pasirinkęs mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo apmokėjimo modelį, grindžiamą socialiniu draudimu, ir nustatęs, kad šiuo draudimu draudžiami ne tik darbo ar valstybės tarnybos santykius turintys, bet ir kita darbine (profesine) veikla užsiimantys, tarp jų ir savarankiškai dirbantys, asmenys, pagal Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalį privalo užtikrinti konstitucinę mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantiją ir socialiniu draudimu draudžiamoms savarankiškai dirbančioms bei kita profesine veikla užsiimančioms motinoms.

Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas valstybės įsipareigojimas saugoti ir globoti motinystę ir vaikystę. Šis įsipareigojimas suponuoja valstybės diskreciją, atsižvelgiant į savo materialines ir finansines galimybes, suteikti tokią pačią, kaip įtvirtintoji Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje, garantiją (motinystės išmokos atostogų iki gimdymo ir po jo metu) kitoms nei dirbančios motinoms.

Įstatymų leidėjas, pasirinkęs socialiniu draudimu grindžiamą mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo apmokėjimo modelį, gali tokią garantiją suteikti ir toms motinoms, kurios įstatyme nustatytu mastu prisidėjo prie socialinio draudimo (mokėjo arba už jas buvo mokamos atitinkamos socialinio draudimo įmokos), tačiau yra nutraukusios savo darbinę (profesinę) veiklą iki tos dienos, kurią įgytų teisę į mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad toks teisinis reguliavimas turi atitikti Konstitucijos normas ir principus, tarp jų ir konstitucinius asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principus. Todėl pagal Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, konstitucinį teisingumo principą įstatymų leidėjui draudžiama skirtingai traktuoti darbo ar valstybės tarnybos santykius turinčias (turėjusias) ir šių santykių neturinčias (neturėjusias), be kita ko, savarankiškai dirbančias (dirbusias) motinas, kurios tokiu pačiu įstatyme nustatytu mastu prisidėjo prie socialinio draudimo (mokėjo arba už jas buvo mokamos atitinkamos socialinio draudimo įmokos).

Su darbo sutartimi – 1 sąlyga, dirbant savarankiškai – jau 3 sąlygos

Vertindamas ginčytoje Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal jį moteriai, turėjusiai darbo ar tarnybos (taip pat ir valstybės tarnybos) santykius, teisė gauti motinystės išmoką šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytą laiką buvo suteikta esant vienai būtinai sąlygai – turėti Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą būtiną motinystės socialinio draudimo stažą (ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius).

Tuo metu kitoms moterims, be kita ko, turinčioms darbo ar tarnybos (taip pat ir valstybės tarnybos) santykius ir savarankiškai dirbančioms (be kita ko, gaunančioms pajamas iš sporto veiklos), keliamos trys sąlygos: ta pati sąlyga turėti minėtą būtiną motinystės socialinio draudimo stažą ir kitos dvi Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatytos sąlygos – būti apdraustoms motinystės socialiniu draudimu teisės į motinystės išmoką atsiradimo dieną ir įstatymų nustatyta tvarka išleistoms nėštumo ir gimdymo atostogų arba, remiantis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu, būti prilygintoms asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos.

Taigi pagal Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą moteriai, turėjusiai darbo ar tarnybos (taip pat ir valstybės tarnybos) santykius, turinčiai šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, motinystės išmoka buvo mokama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytą laiką, o tokį patį socialinio draudimo stažą turinčiai moteriai, neturėjusiai darbo ar tarnybos santykių, be kita ko, savarankiškai dirbusiai (taip pat ir gavusiai pajamas iš sporto veiklos) moteriai, kuri nutraukė savo darbinę (profesinę) veiklą, motinystės išmoka nebuvo mokama.

Vadinasi, įstatymų leidėjas, įgyvendinęs diskreciją nustatyti tokią pačią, kaip įtvirtintoji Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje, garantiją kitoms nei dirbančios motinoms, Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu suteikdamas šią garantiją tik moteriai, turėjusiai darbo ar tarnybos santykius, nepaisė Konstitucijos 29 straipsnio (asmenų lygiateisiškumo principo) ir konstitucinio teisingumo principo reikalavimų.

Pagal šiuos reikalavimus, jeigu įstatymų leidėjas nusprendžia nustatyti tokią pačią, kaip įtvirtintoji Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje, garantiją (motinystės išmoką atostogų iki gimdymo ir po jo metu) nutraukusioms darbinę (profesinę) veiklą motinoms, ši garantija turėtų būti suteikta visoms moterims, turinčioms tokį patį socialinio draudimo stažą. 

Remdamasis tais pačiais argumentais Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisingumo principui prieštarauja ir galiojanti Įstatymo 16 straipsnio 3 dalis (2017 m. gruodžio 5 d. redakcija). 

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje (2017 m. gruodžio 5 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą pripažinus prieštaraujančiu  Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisingumo principui, teisės taikymo atžvilgiu tai prilygsta teisinio reguliavimo pakeitimui.

Įsigaliojus šiam Konstitucinio Teismo nutarimui, pagal Įstatymo 16 straipsnio 3 dalį visos moterys, turinčios šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą (ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius), nutraukusios savo darbinę (profesinę) veiklą iki tos dienos, kurią jos įstatymų nustatyta tvarka įgytų teisę į mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, turi teisę gauti motinystės išmokas šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dieną.

Visą nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1885/content.

Taip pat skaitykite:
Ar galima apsaugoti verslo idėją (advokatės Giedrės komentaras)
Individuali veikla pagal pažymą populiarėja (dar kartą apie išmokas mamai)
Vaiko priežiūros atostogos: tėčio klausimus komentuoja SODROS specialistai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.