Dirbo socialine darbuotoja, bet tapo verslininke. Visada norėjo vyro menininko – ir jį gavo. Pati ne menininkė, o verslą sukūrė su šūkiu „Mylėk meną – dėvėk meną“. Kas?
Tie, kas seka mūsų portalo paskyrą feisbuke ir aktyviai lankosi įvairiose švenčių mugėse, neabejotinai žino atsakymą – tai Lina Sučylienė! Pati nuoširdžiausia pasaulyje šypsena, ugnelė akyse ir bene kiekvienos moters geidžiamos lininės suknelės su Lietuvos taptytojų darbais jau spėjo tapti Linos vizitine kortele. Kaip ir drauge kone visur kartu keliaujanti 2 metukų dukra. Jodvi kartu, prisikrovusios pilną automobilį gražiausių suknių, dažną dieną nuvažiuoja po 300–400 kilometrų. Bet kai darai tai, ką liepia širdis, jokie atstumai nėra per dideli ir jokie darbai – per sunkūs.
Verslo pradžia – su 400 eurų
Socialinį darbą Vilniaus universitete studijavusi Lina kurį laiką pagalbą socialinės atskirties grupėms derino su grojimu Afrikos būgnais renginiuose. Į šią veiklą paviliojo vyras, pats kuriantis muzikos instrumentus. Savaitgalinis grojimas buvo jųdviejų bendras verslas, bet Lina prisipažįsta visada puoselėjusi mintį kurti „kažką savo“. Mamaudama žvalgėsi aplink ir pamažu ieškojo tinkamos nišos.
Norėjosi imtis verslo srities, kurioje nedaug rizikos. Pabandžiau daryti iliustracijų drabužiams maketus pati – nesigavo. Tada nusprendžiau paprašyti menininkų, kad jie patys iš savo piešinio padarytų man maketą. Iš pradžių paveikslų atspaudus dėjau tik ant marškinėlių, vėliau ėmiausi didesnio formato darbų, pamėginau pasiūti suknelę. Taip pamažu įsisuko ir užaugo „Artworks LT“ verslo idėja.
Atidariusi pirmąją el. parduotuvę, Lina iš pradžių joje prekiavo marškinėliais su menininkų darbais („maniau, pirkėjai kaip šluos!“). Tačiau bėgo spalis, lapkritis, gruodis, o pirkėjai geriausiu atveju įsigydavo po vienerius marškinėlius per dieną. „Et, galvoju, niekam tikusi ta mano idėja. Juolab kad ir spaudos įmonės, su kuria bendradarbiauju, direktorius protino: marškinėliai turi būti liaudžiai suprantamo dizaino, pavyzdžiui, su užrašu „Hate Monday“ arba kokiu keiksmažodžiu, va tokius tada perka“, – pirmąjį šūvį pro šalį prisimena versli mama.
Beveik patikėjusi, kad su meniškų marškinėlių asortimentu nepataikė į rinkos poreikių dešimtuką, Lina nusprendė surizikuoti dar kartą. Už sutaupytus 400 eurų ir truputį skolintų pinigų pasiuvo 12 suknelių ir išdardėjo su jomis į sostinės Kaziuko mugę. „Man tai buvo beprotiškas skaičius! Žiūrėjau į jas ir galvojau: va, visos mano motinystės išmokų santaupos kaba ant pakabų“, – juokiasi Lina. Kaziuko mugėje iš tuzino suknelių nupirko gal tris, nes buvo šalta ir pirkėjos neturėjo kur matuotis, bet jau tada pradedančioji verslininkė sulaukė daugybės teigiamų atsiliepimų, o feisbuke radosi tūkstančiai sekėjų.
Menininkai irgi uždirba
Iš pradžių Liną džiugino kiekvienas prie projekto „Artworks LT“ prisijungęs menininkas ir kiekvienas atsiųstas darbas („atrodė kažkoks kosmosas, kad kažkas sutiko su manimi bendradarbiauti“). Dabar, kai portfelyje jau yra bene 16 menininkų darbų ir kreipiasi nauji, mūsų herojė sako jaučianti, kad pradeda kritiškiau vertinti teikiamus pasiūlymus. Neslepia: yra tokių maketų, kurie guli padaryti, bet piešinys neužkabina ir sunku prisiversti jį naudoti.
Pasak naujai iškeptos verslios mamos, ant rūbo įmanoma perkelti visus piešinius, tik priklausomai nuo jų pobūdžio, keičiasi drabužio modelis: pavyzdžiui, klostuotos suknelės prašosi abstrakcijos be aiškaus kontūro ar objekto.
Linas – tokia medžiaga, kuri tuo gražiau atrodo, kuo paprasčiau pateikta. Tad stengiuosi, kad drabužio centre dominuotų įdėtas menininko triūsas. Kartais autoriai turi pastabų, pavyzdžiui, kad norėtų ryškiau. Tačiau dažniausiai džiaugiasi: sako, va, gulėjo piešinys dešimt metų stalčiuje, jau seniai buvau apie jį pamiršęs, o dabar iš naujo atgimė.
Pasak Linos, dailininkams bendradarbiavimas su „Artworks LT“ – tai ir galimybė užsidirbti. Suteikdami Linai laikiną 1–2 metų licenciją, jie gauna atitinkamą procentą nuo parduotų drabužių su jų tapybos darbo atvaizdu. Antai liepos mėnesį kai kurių autorių kišenes papildė keli šimtai eurai.
„Man sunkiau išlaviruoti ne tiek tarp meninių ir komercinių interesų, kiek tarp pačių menininkų“, – išgirdusi klausimą, atsakymo kurį laiką ieško pašnekovė. Svarsto, jog turbūt iš socialinio darbo patirties ateina noras, kad visiems būtų gerai. Sunkiausia būna tada, kai sukneles su vieno menininko darbu perka vieną po kitos, o su kito – nė pro kur. „Nors, regis, ir gražus tas darbas, ir pats menininkas šiltas, geras žmogus. Tada sukyla netgi savotiškas kaltės jausmas ir vis galvoju, ką dar galiu padaryti, kad to menininko darbą pirktų. Kita vertus, neapsimoka reklamuoti to, kurio darbai neturi didelės paklausos. O tai reiškia, kad tam, kuris ne toks populiarus, pagelbėti tampa kebliau“,– praskleidžia verslo virtuvės užkulisius.
Tobulina pagal atsiliepimus
Kur ta „Artworks LT“ drabužių paslaptis, kad jų forma kaip nulieta, modelio apimtys tobulai apskaičiuotos, o linas – minkštas it medvilnė? „Meilės daug“, – juokiasi Lina. Tačiau surimtėjusi dėsto, jog drabužių modeliai nuolat koreguojami, atsižvelgiant į pirkėjų atsiliepimus. Pirmosios 12 suknelių, kurias šiemet vežė į Kaziuko mugę, anot kūrėjos, skiriasi kaip diena ir naktis nuo tų, kokios jos yra dabar: naujausių modelių platesnės iškirptės ir siauresnės apačios.
Tiesa, sukneles moterys perka ne tik dėl smagaus silueto, bet ir dėl piešinio kuriamos emocijos. Tarp geriausiai parduodamų dominuoja romantinės, šiek tiek vaikiškos temos, pavyzdžiui, „Garbanė“, „Rožinė svajonė“. Moterys šiuos drabužius esą vertina už žaismingumą, joms norisi gėlyčių, drugelių. Tamsios spalvos mažiau populiarios.
„Kai tavo suknelę turės spintoje kiekviena Lietuvos dama, ką toliau darysi?“ – klausiu. „Neturės“, – kvatoja Lina ir čia pat pripažįsta: jei būtų likusi dirbti socialine darbuotoja, įsigyti suknelę už šimtą eurų pati sau leistų tik laaaaabai ypatinga proga. Tikina vis ieškanti, kaip sumažinti suknių savikainą. Pavyzdžiui, vasarai kūrė modelius visiškai balta nugara, kad būtų mažiau spaudos, bet išliktų akcentas.
Kai šnekuosi su kitais rūbais prekiaujančiais verslininkais, visi kalba apie beprotiškus, mano akimis, antkainius, siekiančius po 200–300 procentų. Gal ir klaidą darau, bet mano gaminių antkainis nesiekia nė 100 procentų. Dėl to negaliu atiduoti jų į butikus, nes pati nieko nebeuždirbčiau.
Dabar kaip tik pradedama kurti žiemos sezono kolekcija, kurioje Lina ketina derinti liną ir medvilnę. Planuoja pasiūlyti drabužių ir vyrams – saviškiui jau pasiuvo, o kitiems rankos neprieina. Nuo pavasario moterys vis prašo ilgų suknelių, ant petnešėlių, nori palaidinių, sijonų. „Bet viskam mažoka laiko“, – prisipažįsta versli mama, juolab kad pagaminti vieną suknelę užtrunka apie savaitę. Pati ruošia maketą, siunčia jį į spaustuvę, atspaustą drobę veža į skalbyklą, kur ji prabūna parą laiko, o tada – į siuvyklą.
Domisi musulmonės
„Verslas labai veža, nes iš esmės tai yra kūryba. Nėra monotonijos – kiekvieną dieną nutinka vis kažkas naujo. Per verslą atrandu menininkus ir pačią dailę, jos technikas. Jeigu pasiimčiau vieną dailininką ir kurčiau sukneles tik su jo darbais, manau, po kiek laiko pasidarytų nuobodu. O dabar kiekvienas yra visiškai skirtingas!“ – entuziazmas liejasi per kraštus, net imi stebėtis, iš kur jo tiek imasi. Nesvetimas Linai ir patriotizmas: sako, smagu reklamuoti Lietuvos menininkus, užtat ir prašo leisti ant suknelių dėti jų parašą ar inicialus („kad būtų nuoroda į meno kūrinį, o ne kažkoks tiesiog iš interneto ištrauktas paveiksliukas“).
Drabužiais su „Artworks LT“ ženklu moterys jau puošiasi ir užsienyje: dvejose el. parduotuvėse parduodamos suknelės yra iškeliavusios į Angliją, Prancūziją, Rusiją, tačiau dažniausios pirkėjos – kaimynės latvės. Anglijoje, Lesteryje, Linos kuriamomis suknelėmis prekiauja viena fizinė parduotuvė. Iš ten ją pasiekė žinia, esą labai daug šių apdarų žiūri moterys iš musulmoniškų šalių.
„Pradėjau verslą šiltojo sezono išvakarėse, viskas puikiai sekasi, tad norėtųsi, kad sėkmė lydėtų ir toliau, – ateities planus dėsto visad besišypsanti kūrėja. – Tikiuosi, kad kitų metų rudenį jau žinosiu, jog viskas saugu ir gerai, nes dabar dar yra kūrybinis procesas, ieškojimai, ką ir kaip daryti: gal patalynę, gal prijuostes, gal pižamas, o gal kurti tik detales su atspaudais. Apskritai variantų yra tūkstantis – spaudą gali panaudoti bet kaip.“ Bet užvis svarbiausia dėvint meną, nepamiršti jo mylėti 🙂
„Artworks LT“suknelėmis prekiauja http://artworks.lt ir https://www.etsy.com/shop/ArtworksLTShop
