Aktualu

Mažųjų mamoms: nepraleiskite gyvos pažinties su ūkių gyventojais

Print Friendly, PDF & Email

Pažinties su šalies ūkiais programoje dalyvauja darželinukai, pradinukai ir 5–8 klasių moksleiviai.

Vištos, kalakutai, karvės, žirgai – visus šiuos tradicinius šalies gyvūnus galima pamatyti netoli Druskininkų įsikūrusiame Augų ūkyje. Ūkio kieme nuolat klega ne tik plunksnas pašiaušę kalakutai, bet ir ūkio svečiai – pradinių klasių mokiniai. Čia atvyksta pradinukų grupės gyvai pamatyti ir susipažinti su ūkiniais gyvūnais pagal Žemės ūkio ministerijos finansuojamą Šviečiamąją gyvulininkystės programą.

Augų ūkyje vaikai mėgina patys pagaminti sūrį. Kol varškės sūris paslėgtas bręsta, vaikai keliauja po ūkį susipažinti su jo gyventojais. Kieme moksleivius pasitinka ketvertas ne itin svetingai nusiteikusių kalakutų, kurie visą būrį vaikų palydi iki vištidės. Ūkininkės Gražinos paraginti jaunieji programos dalyviai vienas po kito kiša ranką  į vištidės sienoje išpjautas ertmes ir traukia kiaušinius.

„Įdomu! Smagu! Geras“, – įspūdžiais dalijasi vaikai. Mergaitės šiek tiek atsargesnės. – „Man tai baisu buvo: o jeigu višta supyks, kad jos kiaušinį imu“.

Apžiūrėję veršelių „namus“, vaikai suka į arklidę. Čia gyvenantys poniai ir žirgai abejingų nepalieka. Vaikai tiesia rankas, glosto, maitina ūkininkės atneštais obuoliais. O žirgai negodūs – dalijasi – kanda tik po pusę obuolio.

Aplankę gyventojus mažieji sėdasi ant šiaudų „kitkų“ ir bando ne tik protus pamiklinti dalyvaudami viktorinoje apie gyvulininkystę, bet ir sviestą iš grietinėlės sumušti ar karvę pamelžti. Karvė nesispardo, nes medinė, tad norinčių išbandyti prisivilioja visą eilę. Aktyvesniems pasiūlomas „kibiro krepšinis“ bei obuolių „smiginis“.

Prieš išvykdami vaikai ragauja savo pačių pagaminto sūrio, sumušto sviesto. Nors pirmieji kąsniai kandami atsargiai, bet netrukus nutįsta eilė norinčiųjų pakartoti. „Pasitaiko čia tokių, kurie nei kaimiško pieno geria, nei sūrio į burna ima. Aš „cik ėsk, sakau“, – dzūkuoja šeimininkė Gražina Auguvienė, ne vieną vaikų grupę į savo ūkį priėmusi ir sūriais svečius vaišinusi. – „Visi pas mane ragauja ir ragaudami kaimiškus produktus giria. Iš tikro pieno pagaminti švieži gaminiai visada yra skanūs ir kvepiantys“.

Programą vykdo 100 šalies švietimo įstaigų

Šviečiamosios gyvulininkystės programos tikslas – skatinti vaikų ir jaunimo susidomėjimą gyvulininkyste. Programa skirta darželinukams, pradinukams bei 5–8 klasių moksleiviams.

Mokomojoje medžiagoje pateikiama informacija apie Lietuvos ūkininkų auginamus gyvulius ir paukščius, jų laikymą, šėrimą, duodamą produkciją. Pedagogai su vaikais jau pradėjo savarankišką veiklą, panaudodami gautą medžiagą bei priemones. Nuo rugsėjo pradžios surengta per 150 įvairių švietimo užsiėmimų: pamokėlių, konkursų ir kitokių veiklų. Programos organizatoriai savo lėšomis dalyviams surengia vadinamąją ir „gyvą“ pažintį su gyvulininkyste.

Visos vykdomos veiklos viešinamos socialinio tinklo Facebook paskyroje Šviečiamoji gyvulininkystės programa „Gyvulininkystė ir aš“.

Per porą naujųjų mokslo metų mėnesių gyvūnus ūkiuose aplankė jau 14 mokyklų moksleiviai iš rytų ir pietų Lietuvos. „Ūkiuose ne tik gyvai pamatomi gyvūnai, čia pradinukams lektorė praveda ir  4 valandų edukacinę programą“, – pasakoja Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro direktoriaus pavaduotojas Alvydas Grigaliūnas. – „Vyresnieji 5–8 klasių moksleiviai leisis į išvykas  į mokslo ir studijų institucijas. Aplankys eksperimentinius ūkius, laboratorijas, Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centrą ir kt.“

Programoje dalyvauja 100 ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir mokyklų. Mokyklos ir darželiai veiklas vykdo nuo rugsėjo iki kitų mokslo metų pabaigos. Vėliau dalyvaus kūrybiniame konkurse, kur parodys, kaip įtvirtino gautas žinias.

Įgyvendinant programą vaikai ir jaunimas supažindinami su visomis Lietuvoje paplitusiomis tradicinėmis gyvulininkystės šakomis: pienine ir mėsine galvijininkyste, kiaulininkyste, paukštininkyste, arklininkyste, avininkyste, ožkininkyste, kailine žvėrininkyste, triušininkyste ir bitininkyste, jų produktais. Taip pat su saugomomis senosiomis Lietuvos ūkinių gyvūnų veislėmis, gyvulininkystės specialistų rengimu, darbo šioje srityje galimybėmis.

Gyvulininkystės sektoriaus plėtrai Lietuvoje yra ne tik palankios gamtinės sąlygos, bet ir jau susiformavusios gyvulių auginimo tradicijos bei sukaupta nemenka patirtis. Gyvulininkystė yra sudėtinė žemės ūkio dalis, apimanti gyvulių auginimą ir jų naudojimą maisto, žaliavų, organinių trąšų gamybai bei kitiems žmonių poreikiams tenkinti.

Šviečiamoji gyvulininkystės programa bus vykdoma iki 2018 metų pabaigos. Vyriausybės programoje tokią veiklą numatyta tęsti iki 2020 m.

Šviečiamąją gyvulininkystės programą įgyvendina Žemės ūkio ministerija kartu su Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centru. Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos biudžeto asignavimų.

  1. Taip taip, bukinkite žmones nuo mažumės, kad žudymas, prievartavimas bei šiaip kito gyvio išnaudojimas yra normalu, toli eisim.

  2. Danutė says:

    Gaila, kad vaikai nuo mažumės mokomi, kad atimti iš vištos kiaušinį ar „melžti“ karvę yra viskas gerai. Geriau parodytų jiems, kaip skerdžiamos karvės masiniuose ūkiuose ar kaip atrodo vištos paukštynuose, o ne pas bobutes (nes šitame ūkyje, atrodo, viskas iš tiesų gražu ir fainai), va tada klausimas ar vaikai dar norėtų pienuko ir kiaušinienės. Kažkaip ugdymas ne nuo to galo vyksta! Fe!

  3. Neringa says:

    Tuomet mokomojoje medžiagoje turėtų būti pasakojama ir apie tai kaip, kuo žudomi gyvūnai ir pan.realijos. Klokim visą tiesą.

  4. Beatričė says:

    Na labai liūdna, kad tokios ekskursijos vyksta. Gal jose parodykite, kaip gyvūnai skerdžiami? Kaip dėl pieno veršiukai iš mamų atimami? Vaikai tai tikrai ilgai prisimins. O šiaip tai siūlau verčiau vaikus vežti į prieglaudas, pvz. į “Trys paršeliai” – bent kažko gero išmokytumėte vaikus.

  5. Reikia mokyti gyvūnus mylėti ir saugoti, o ne išnaudoti. Tuo labiau, kad iš tokiomis sąlygomis auginamų gyvūnų gaunamas tik 1% vartojamų produktų ir kenkia aplinkai labiau nei kas kitas. Akivaizdu, kad kur žaidžia pinigai, ten nebelieka jokios sąžinės. Kaip gi kitaip bus užauginami gyvenimo trukmės klientai, kurie galvoja, kad karvės visą gyvenimą “duoda” pieno.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.