Naujausi tyrimai: mamos gali valgyti viską

alrgija

Vera Gorbaciova nuotr. | VG Kids and Family Photography

Dar visai neseniai buvo manoma, kad žmogaus alergija tam tikriems maisto produktams gali būti nulemta jam esant dar motinos įsčiose. Tai sieta su tuo, kad motinos organizmas, tai yra ir jos valgomas maistas, nėštumo metu tiesiogiai veikia vaisių.

Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad besilaukianti moteris ar kūdikį maitinanti mama, vengdama stipriai alergizuojančių maisto produktų, apsaugo kūdikį nuo alergijos tam tikriems maisto produktams ar bent sumažina tokios alergijos riziką. Buvo sudaryti ištisi sąrašai maisto produktų, kurie įvardyti kaip vengtini vartoti nėščiosioms, nes gali gimti alergiškas vaikas.

Mokslininkai dar ieško atsakymo, kodėl 4–6 procentai vaikų yra alergiški maistui ir kenčia nuo alerginių reakcijų, kurios gali pasireikšti odos bėrimais, virškinimo, staigiu kvėpavimo sutrikimu ar net anafilaksiniu šoku.

Tad ką gi valgyti ir kokių produktų vengti nėštumo metu, kad kūdikis būtų apsaugotas nuo alergijos į maistą? Ar vengti krevečių, kiaušinių, sojų? Skanauti sausainį su žemės riešutais ar vis dėlto atsisakyti? Esant šiuolaikiniam informacijos srautui, nesunku sutrikti. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Rūta Vėbrienė pateikia rekomendacijų, kurios paremtos naujausiais moksliniais tyrimais.

Produktų įvairovės riboti nereikia

Šiandienėse rekomendacijose besilaukiančioms kūdikio moterims rašoma, kad galima valgyti tokius alergizuojančiais laikomus produktus kaip pienas, žuvis, kviečiai ir kt., nebent pati nėščioji yra jiems alergiška. Nėra įrodymų, kad, vengiant minėtų produktų, galima apsaugoti kūdikį nuo alergijos. Atsisakydama kai kurių produktų nėščioji gali tik pakenkti sau ir kūdikiui, nes gali negauti labai reikalingų maisto medžiagų. Pavyzdžiui, omega-3 riebalai, kurių gauname iš žuvies, labai reikalingi vaisiaus smegenims vystytis. Be to, šie riebalai II ir III nėštumo trimestrą gali sumažinti vaiko atopijos riziką.

Gydytoja R. Vėbrienė sako, kad naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog alergizuojančių maisto produktų vengimas nėštumo metu neapsaugo vaiko nuo atopinio dermatito per pirmus 18 gyvenimo mėnesių, o griežta motinos dieta reikšmingai susijusi su mažesniu vidutiniu vaisiaus svorio prieaugiu, taip pat turi įtakos priešlaikiniam gimdymui, mažesniam naujagimio svoriui.

Tyrimai taip pat parodė, kad maitinančios motinos, vengusios alergizuojančių produktų, nesumažino vaikų rizikos sirgti atopiniu dermatitu per pirmuosius 18 gyvenimo mėnesių bei jautrumo karvės pienui, kiaušiniams, žemės riešutams per pirmuosius 1–7 gyvenimo metus.

Kyla klausimas, kokia dieta tinkamiausia besilaukiančiai ar kūdikį maitinančiai moteriai. Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė R. Vėbrienė sako, kad stebėjimo studijos nepateikė įrodymų, kad kuri nors dieta būtų pranašesnė, bet pastebima, kad žalios ir geltonos daržovės, citrusiniai vaisiai, taip pat obuoliai ir lapinės daržovės mažina atopinių ligų riziką.

Gydytoja R. Vėbrienė daro išvadą, kad vengti pripažintų alergizuojančiais produktų netikslinga, nes tai gali turėti neigiamą poveikį vaisiaus vystymuisi ir nesumažinti vaikų rizikos sirgti alerginėmis ligomis. Gydytoja rekomenduoja daugiau dėmesio sutelkti į maisto kokybę: turi būti valgomi kuo šviežesni ir natūralesni produktai. Valgomo maisto įvairovė ir kokybė – pirmiausia tai turi rūpėti būsimai motinai, galvojančiai apie savo kūdikio sveikatą.

Veiksminga antialerginė priemonė – motinos pienas

Krūtimi maitinančioms motinoms galioja tos pačios rekomendacijos kaip ir nėščiosioms: jei bus vengiama alergizuojančiais laikomų maisto produktų, kūdikis gali negauti reikiamų maisto medžiagų, o nuo alergijų tai neapsaugos. Tyrimai rodo, kad nuo maisto alergijų apsaugo jau pats maitinimas motinos pienu. Gydytoja R. Vėbrienė sako, kad kūdikiai, iki 3–4 mėn. maitinti vien motinos pienu, rečiau serga atopiniu dermatitu, o ilgesnis toks maitinimas mažina astmos riziką.

Nustatyta, kad kūdikiui šalia motinos pieno pradėjus duoti papildomo maisto, nereikia vengti alergizuojančiais laikomų produktų: karvės pieno, kiaušinių, žemės riešutų, kviečių, žuvies.

Anksti įtraukus į vaiko maisto racioną tokius produktus, jo organizmas pamažu pradeda toleruoti alergizuojančiu laikomą maistą. Pavyzdžiui, tyrimais nustatyta, kad kūdikystėje vartojama žuvis sumažina vaiko atopinio dermatito ir alerginio rinito riziką. Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad į kūdikių mitybą karvės pieną, kiaušinio baltymą ir žemės riešutus įvedus vėliau, šių produktų alergijos rizika padidėjo.

Gydytoja R. Vėbrienė akcentuoja, kad, pastebėjus kūdikio neigiamą reakciją į kai kuriuos maisto produktus, reikia jų vengti. Kartais tam tikros dietos gydytojo specialisto siūlomos ir diagnostikos tikslais. Nustačius alergiją į maistą, taip pat sudaromos individualios mitybos rekomendacijos vaikui ir motinai, jei vaikas dar maitinamas ir motinos pienu.

Jei besilaukiant kūdikio ar maitinant krūtimi vis dėlto neramu dėl galimų alergijų ir norisi imtis kokių nors moksliniais tyrimais pagrįstų priemonių, gydytoja R. Vėbrienė siūlo nėščioms ir maitinančioms moterims vartoti probiotikų. Tyrimais įrodyta, kad jie sumažina vaiko atopinio dermatito riziką. Pasaulinė alergijos organizacija nuo 2015 m. rekomenduoja skirti probiotikus nėščioms ir maitinančioms moterims, kurios turi didelę riziką susilaukti alergiško vaiko, ir kūdikiams, turintiems didelę alergijos riziką.

Atsakymai gali slypėti šeimos sveikatos istorijoje

Alerginėmis ligomis serga vis daugiau žmonių. Europoje sergamumas siekia 20 procentų visuomenės. Prognozuojama, kad šie skaičiai ir toliau dramatiškai didės.

Dažnai polinkį sirgti alergijomis lemia paveldimumas. Jei abu tėvai serga kokia nors alergija, tikimybė, kad alergija sirgs ir vaikas, siekia iki 80 procentų. Jei alergiškas vienas iš tėvų, tikimybė, kad vaikas paveldės polinkį į alergiją, irgi nemaža – iki 50 procentų. Prie paveldėto polinkio sirgti alergijomis gali prisidėti ir giminaičiai. Nustatyta, kad jei abu vaiko tėvai sveiki, bet yra sergančių alergija giminaičių, vaiko polinkis sirgti alerginėmis ligomis siekia iki 30 procentų. Vis dėlto net jei abu tėvai yra alergiški, išlieka tikimybė, kad vaikas bus sveikas, nes liga pasireiškia dėl genų ir aplinkos sąveikos.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju paveldimos ne tam tikros ligos, bet polinkis sirgti alerginėmis ligomis. Vaikams alergijos gali pasireikšti visai kitaip nei tėvams ar seneliams. Pavyzdžiui, močiutę kankina alergija medui, motiną – alergija katės plaukams, o vaikui alerginę reakciją sukelia dulkių erkutės. Negana to, alergijos požymiai vaikams gali kisti. Pavyzdžiui, niežuliu ir bėrimais pasireiškiančiu atopiniu dermatitu sergančiam kūdikiui gali prasidėti alergija dulkių erkutėms, o atopinio dermatito požymiai – išnykti.

Gydytojos rekomendacijos

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro alergologė ir klinikinė imunologė Rūta Vėbrienė apibendrino svarbius besilaukiančių ir kūdikius maitinančių moterų mitybos aspektus, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir pateikė rekomendacijų:

  • omega-3 riebalai – II–III nėštumo trimestrą gali sumažinti atopijos riziką;
  • probiotikai – rekomenduotini nėščioms ir maitinančioms moterims, kurios turi didelę riziką susilaukti alergiško vaiko;
  • vitaminas D – rekomenduojama stebėti ir palaikyti normalų kiekį;
  • alergizuojantys maisto produktai – kiaušinių, pieno, žemės riešutų, žuvies vengti nėštumo metu, bet maitinant motinos pienu vengti nereikia;
  • maitinimas motinos pienu – tęsti, kiek leidžia galimybės.

Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>