Neringa, pagavusi pūkuotą vėją (fotogalerija)

neringa simonavičė

Jeigu Kaune kartais susitiksite valiūkišką jauną moterį su dviem vaikais ir kankorėžių, šakų, samanų, gėlių bei kitų gamtos gėrybių prikrautu vežimėliu, o gal dar ir maišeliu rankoje, žinokite, kad tai mūsų šios savaitės herojė Neringa Paukštytė-Simonavičė, gėlių namų „Pūkuotas vėjas“ savininkė.

Neringos kelias į verslą prasidėjo dar nuo mokyklos suolo – jau tada gėlės buvo jos pomėgis, atsipalaidavimo ir savęs užimtumo būdas. Baigusi 12 klasių, būsimoji floristė atvyko į svajonių miestą – Vilnių ir, kaip pati sako, susirado svajonių darbą gėlių salone. Čia, sukdamasi po 12–14 valandų per parą, išėjo ir pirmąją rimtą prekybos gėlėmis mokyklą. Vėliau sekė želdinimo studijos Kauno kolegijoje, kraštovaizdžio architektūros ir rekreacijos mokslai Klaipėdos universitete, kol galiausiai ėmė suktis jaukus šeimos lizdelis. Du jame atsiradę žmogučiai nesustabdė Neringos tiek, kad ji virstų tik namisėda mama – pūkuoto vėjo įsukta į veiklos verpetą, mūsų herojė jau kaupiasi ateities projektams.

Pasak pašnekovės, motinystė ėjimą profesiniu ir verslo keliu gal ir pasunkino, bet tikrai neprivertė atsižadėti gėlių. „Važiuoju su vaiku vežimėlyje, ir turbūt nesunkiai atspėsite, ko jame rasite, – juokiasi prie kavos puodelio. – Šakos, samanos, gėlės, apatiniame vežimėlio krepšyje – gamtos gėrybės. Vežimėlyje vaikas, o ant vaiko – puokštė gėlių.“ Mamos veikla žavi ir penkiametį sūnų – „tas darbas, kur su gėlytėm“ jam labai patinka.

Sutuoktiniui Neringa sako visų pirma esanti dėkinga už kantrybę, mat kartu su gėlėmis ir kitomis grožybėmis į jų namus susikrausto ir skruzdės, voriukai, kiti vabaliukai, kaip mat pradedantys šeimininkauti virtuvėje ar vonioje. Dėkinga ir už tvirtas vyriškas rankas, kurios labai padeda, kai reikia sunešti gėlių dėžes ar kitas priemones. „Floristika – sunkus darbas, reikalaujantis ne tiek jėgos, kiek ištvermės. O gėlės, kad ir kokios būtų gražios ir trapios, vis dėlto nemažai sveria“, – pripažįsta moteris.

Mokėti laiku pamatyti, o pamatytą įvertinti – tai mano stiprybė. Atrasti kintančių gamtos būsenų grožį, laikinumą ir branginti jaudinančių akimirkų įspūdį – tai mano aistra. Nes tai vyksta čia ir dabar, yra tikra, sava ir taip gerai pažįstama. Pastabumas leidžia man žaisti aplinkos detalėmis ir jaustis puikiai, nes sukurta puošyba iš artimų sezonui gamtos medžiagų padovanos vientisumo ir tikrumo įspūdį. Mano kūrinius apjungęs projektas „PŪKUOTAS VĖJAS – gėlių namai“ pomėgį pavertė darbu, o darbą – laisvalaikiu. Kai žmogus dievina tai, ką daro, jo darbas įgauna prasmę. Būtent taip nutiko man, todėl dalelę savo minčių ir idėjų noriu padovanoti ir kitiems.

Neringa neslepia kadaise bandžiusi savęs ieškoti ir kitur: dirbo papuošalų parduotuvėje, nes norėjosi švaraus darbo ir konkrečių aštuonių darbo valandų, vakarų ir švenčių su šeima ir draugais, tačiau toji karjera tetruko dvejus metus. „Supratau, kad tai – ne mano, – prisipažįsta. – Tiesiog pasitikrinau, ar esu savame kelyje, ir grįžau prie gėlių.“

Nėra galerija pasirinktas ar galerija buvo ištrintas.

Didelio jaukumo dovanos

Septintus metus su prekės ženklu „Pūkuotas vėjas“ dirbanti floristė tikina, kad jokių iš anksto apgalvotų šabloninių sprendimų jos versle nėra. Copy-paste stiliumi, anot Neringos, gėles štampuoja turgus, bet tai – joks menas, tik nuobodūs, šalti ir bejausmiai konvejeriniai sprendimai. Tikras floristas, įsitikinusi ji, dviem skirtingiems žmonėms niekada nesukurtų vienodų puokščių – skirtųsi spalva, tekstūra, kvapas. Būtent todėl versli mama prisipažįsta daug laiko skirianti papildomai informacijai apie klientą ir progą, kuria teikiamos gėlės, susirinkti.

Pirkdami gėlės žiedą ar puokštę, gauname papildomą vertę – emocijas, kvapą ir net draugiją. Labai gaila, kad dauguma gėles dar traktuoja primityviai. Linkėčiau plėsti požiūrį, nes gėlė visų pirma yra gyvas organizmas, kuris taip pat jaučia ir reaguoja, kvėpuoja ir skleidžia energiją. Dažnai matau, kaip gėlės nešamos nepagarbiai, plikais kotais, netinkamai supakuotos, jos glęžta ir trokšta. O juk gėlės – tai didelio jaukumo dovanos, kurias reikia rinktis taip pat atidžiai, kaip ir visas kitas iš širdies teikiamas dovanas.

Vestuvininkus, pagrindinius Neringos klientus vasarą, žiemop keičia išsiilgusieji namų jaukumo. Artėjant Kalėdoms klientų ratas dar labiau prasiplečia: puoštis nori biurai, įmonėms tampa aktualus dovanų pakavimas. Versli mama sako besistengianti planuoti viską taip, kad liktų laiko ir dizainui gerai apgalvoti, ir apsilankyti vietose, kurias reikės puošti, ir pabendrauti su klientais, kad įgyvendinamas užsakymas tikrai tiktų ir patiktų.

Gėlių mišrainė

Verslas be iššūkių – ne verslas. Pasitaikė jų ir mūsų versliai mamai Neringai – užsakymas papuošti vienos organizacijos gimtadienį virto tikru kūrybiškumo išbandymu. Iki pat šventės išvakarių nežinojusi, iš kokių gėlių gaus kurti kompozicijas, išvydusi atvežtą medžiagą – kaip paramą renginiui paaukotas gerberas, chrizantemas, tulpes, frezijas šiek tiek rožių ir eustomų, Neringa suprato: va čia tai bent užduotėlė…

„Apėmė stresas, kaip iš tos visos gėlių mišrainės išgauti efektą“, – dabar jau juokiasi, o tada ne juokais suko galvą. Galiausiai didžiuliais gerberų burbulais dekoravo patalpą, o chrizantemomis – prieigas lauke. „Viskas pavyko gerai, nors dirbti su tokia medžiaga, ir dar paskutinę dieną, – tikras iššūkis“, – sako kruopščiai planuoti mėgstanti verslininkė.

Džiaugiuosi, kad Lietuvoje auga floristinė kultūra, didėja žinių sklaida, atvažiuoja daugiau dėstytojų iš užsienio. Keičiasi ir pats klientas. Kai tik pradėjau dirbti su gėlėmis, žmonės labai norėjo visokių karoliukų, plunksnelių ir kitokių priedų. Šiandien jie suprantami kaip visiškai nereikalinga, neskoninga ir dar pinigus kainuojanti šiukšlė, nes gamta yra pati iš savęs graži ir turtinga – profesionalui tereikia visas tas gėrybes tinkamai sukomponuoti ir pateikti.

Antrojo vaiko auginimo metus Neringa vadina skirtais pamąstymams: sako, stengiasi susivokti, kur nori eiti ir ką toliau veikti. Floristiką esą sunkoka derinti su šeima, nes gėlių meistrai dirba tada, kai visi švenčia – grožio kūrimas kitiems pasiima visus savaitgalius, vakarus, naktis, šventadienius. Šeimynykščių toks darbo ritmas nedžiugina, todėl artimiausiu metu versli mama svarsto daugiau dėmesio skirti edukacijai, sukauptų žinių perdavimui kitiems. Jos planuose – vaikų ir suaugusių kūrybiniai užsiėmimai, kuriuose būtų galima išmokti taisyklingai merkti gėles, susirišti puokštę, pakuoti dovanas, gaminti kompozicijas. Popietėmis vesdama štai tokias kūrybines dirbtuvėles, lengvo kaip pūkas ir laisvo kaip vėjas pasaulio kūrėja svajoja lengviau prisiderinti prie šeimos poreikių, kol vaikai daugiau paūgės ir taps savarankiškesni. Palinkėkime jai sėkmės!  

pukuotas vejas

 

 


4 Comments

  1. IRINA

    2016 kovo 16 prie 11:20

    Labai smagu ,kad ispildei savo svajone ,sekmes ir toliau dirbti su meile

  2. Vilija

    2016 kovo 16 prie 20:37

    Šaunuolė.Džiaugiuosi tavim ir su tavim.Pirmyn ir aukštyn.

  3. Gėlės

    2016 gegužės 20 prie 23:13

    Tikrai idomu, džiaugiuosi jumis.

  4. Taip pat mama

    2019 balandžio 23 prie 12:48

    Oho, kokią pagarbą šiems gražiems augalams jaučia, ne veltui sėkmingai tame versle sukasi. Žaviuosi tokiomis moterimis. gėlių mišrainė tikras iššūkis, pralinksmino 🙂 Visuomet rafinuočiau ir prabangiau atrodo nesuplakant daug skirtingų rūšių į visumą. Kad ir tos pačios rožės gali atrodyti banaliai suvyniotos celofane, o gali ir tikrai prabangiai, pvz įkomponavus į dėžutę https://geliubutikelis.lt/kategorijos/geles-dezuteje/

Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.