Pamenate, veikli mamytė Rūta mums siuntė žinutę apie svajones, gyvenimą ir 2015 metus. Šis įrašas sulaukė labai daug Jūsų dėmesio. Rūta nesustoja ir toliau, rašo apie tai, kas kiekvienai iš mūsų yra taip artima.
Rūta: „mano šių metų rezoliucija – tikras iššūkis man. Tokie pasižadėjimai, kaip pradėti sportuoti, dailinti kūno apimtis, keisti mitybos įpročius (juk dažniausiai tą moterys sau ir pasižada) neturėtų būti iššūkiai. Tai turi būti suprantama, kaip natūrali kasdienybė, tiesiog privaloma.
O aš turiu rūpesčių su raudonos spalvos lūpdažiu. Niekaip neišdrįstu dažytis lūpas raudonai. O noriu. Net labai. Pasidažiusi, jaučiuosi kvailai. O juk raudonos lūpos – tai aukščiausia moteriškumo išraiška.
Pradėjau galvoti, o kokia gi turi būti moteris su raudona spalva dažytomis lūpomis? Pirma mintis šovusi į galvą: labai pasitikinti savimi! Jos visa kūno kalba turėtų šaukte šaukti apie tai, kad aš esu Moteris.
Įsisukusios į kasdienybės rutiną, vargu ar apskritai mes pagalvojame apie save, kaip apie moterį. Dažnai tenka pasijausti „kaip kokiu tanku“. Nuo pat ryto ir iki vakaro galva nuolat užimta vienokiais ar kitokiais rūpesčiais. Ir pirmyn be stabdžių, kad tik viską spėti… Ką jau ten raudonos lupos…
Naujųjų metų išvakarėse tariau: Stop! Palauk! Aš bijau būti moterimi?!
Būti moterimi – tai mokėti prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta tavo, tavo vaikų ir net tavo vyro gyvenime.
Aš jaučiuosi lyg bėgdama maratoną, niekaip negaliu pasiekti finišo: vaikams ir vyrui tris kartus per dieną paruošti valgyti, šunį pavedžioti, namus sutvarkyti, į darbą nueiti, su draugėmis paplepėti, mokesčius sumokėti ir taip kasdien vis tas pats… Na taip, tai mano pareiga. Bet kažko trūksta? Nejaučiu pilnatvės, aš tarsi žuvis be vandens…
Taigi mano šių metų rezoliucija: prisijaukinti raudonos spalvos lūpdažį! Tai yra išmokti, suprasti ir svarbiausia įvertinti, kad būti moterimi – didžiulė dovana.”
