Seksualinė prievarta vaikus paverčia „nematomais“ arba itin agresyviais

seksualinė prievarta_versli mama

Mokslinių tyrimų duomenimis, seksualinė prievarta yra palietusi 10–20 proc. pasaulio žmonių. Net 14 proc. vaikų su tokia traumuojančia patirtimi susiduria iki 12 metų amžiaus. Didžioji dalis nepilnamečių nukenčia nuo artimo arba pažįstamo žmogaus.

Ne vieną dešimtmetį su smurtą patyrusiais vaikais Izraelyje dirbanti psichoanalitikė, kriminologė Galia Arieli atskleidė, ką išgyvena seksualinės prievartos aukos.

Kalbėdama Paramos vaikams centro organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Visuomenės ir specialistų pagalba vaikams, patyrusiems prievartą“, psichoanalitikė iš Izraelio sakė, kad lengviau nematyti, jog tokie dalykai vyksta. Ne mažiau sunku informuoti apie įtarimus atsakingas institucijas, tačiau to nepadarius vaikas pasmerkiamas ne vienerių metų kančiai.

Tokių vaikų vidinis pasaulis subyrėjęs, o sieloje – tuštuma, visas svajones yra ištrynę, nori būti nematomais arba, atvirkščiai, pradeda elgtis agresyviai. Po ilgo darbo vienas paauglys, tvirkintas giminaičio, atskleidė, kad visą dieną negalėdavo į nieką sutelkti dėmesio, nes nuolat galvodavo, kas jo laukia grįžus iš mokyklos.

Kad nukentėjusieji tyliai kenčia vieni, patvirtino ir psichologė, programų „Empowering Children Foundation“ direktorė Maria Keller-Hamela iš Lenkijos.

Konferencijoje ji pristatė Britanijoje atliktą tyrimą, kurio rezultatai rodo, kad 68 proc. patyrusių seksualinę prievartą vaikystėje apie tai papasakojo tik sulaukę 49 ir daugiau metų.

„Apie skaudžias patirtis vaikai dažniausiai nepasakoja, nes smurtautojas grasina arba jie bijo įskaudinti artimuosius, taip pat dėl to, kad nesulaukia tinkamo laiko arba nesupranta, kad tai smurtas. Norint, kad vaikas atskleistų faktus, labai svarbu kalbantis jo nespausti, aiškiai įvardinti, kad patyrė prievartą ne dėl savo kaltės ir būtina tikėti tuo, ką sako“, – patarė M. Keller-Hamela.

Neigiamos patirtys padidina žalingo elgesio riziką

Patyrusiems prievartą vaikams labai svarbu suteikti tinkamą pagalbą, nes trauminės patirtys dažnai turi įtakos žalingam jų elgesiui.

Pasaulio sveikatos organizacijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, net du trečdaliai jaunų lietuvių vaikystėje susidūrė su įvairiomis neigiamos patirties formomis: smurtu, nepriežiūra ir sunkumais šeimoje. Toks ankstyvasis patyrimas yra susijęs su rizikingu elgesiu suaugus ir didesne bandymų žudytis rizika.

Keturias ar daugiau (iš dešimties neigiamos patirties kategorijų) neigiamas patirtis išgyvenusiems asmenims narkotikų vartojimo rizika padidėja 2,6 karto, rūkymo – 1,6 karto, o bandymų žudytis rizika yra 13,4 karto didesnė nei tų, kurie nepatyrė nė vienos neigiamos patirties.

Pažeidžiami vaikai, išgyvenantys psichologinius sunkumus, dažniau susiduria su grėsmėmis ir internete. Vaikų saugumo internete ekspertas John Carr iš D.Britanijos pastebėjo, kad taisyklės, normos, tarpusavio bendravimo ypatumai iš realaus gyvenimo yra persikėlę į virtualią erdvę.

„Mokinių apklausos rodo, kad didžiausias sunkumas su kuriuo jie susiduria internete, – patyčios. Ir jų mastai sparčiai auga. Patyčios internete – viena jaunų žmonių savižudybių priežasčių“, – atkreipė dėmesį J. Carr.

Daugelis suaugusiųjų neturi įgūdžių kalbėti su vaikais apie saugumą

Pasak „Dardedze“ centro (Latvija) prevencijos programų vadovės Agnese Sladzevska, daugelis suaugusiųjų dar neturi įpročio ir įgūdžių kalbėti su vaikais apie saugius santykius su įvairiais žmonėmis tiek realiame gyvenime, tiek internete. Latvijoje siekiama visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose įdiegti „Džimba“ saugumo programą, taip pat į prevencines veiklas įtraukti ne tik specialistus, bet ir tėvus.

Lietuvoje veikiančią seksualinės prevencijos programą „Saugok ir gerbk mane“, skirtą mokykloms, pristačiusi Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psichologė Kristina Ignatavičienė apgailestavo, kad mūsų pedagogai vangiai imasi ją įgyvendinti. „Nemaža dalis mokyklų vadovų vis dar neigia seksualinės prievartos problemą, yra įsitikinę, kad jų bendruomenėje tai visai neaktualu“, – sako K. Ignatavičienė.

Tuo tarpu visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad Lietuvos gyventojai mato didėjančią vaikų ir jaunų žmonių seksualinio išnaudojimo problemą. Paramos vaikams centro užsakymu rinkos tyrimų kompanijos „RAIT“ atlikto tyrimo duomenimis, galvojančių, kad seksualinio turinio nuotraukų ar vaizdų talpinimas už pinigus yra reali ir daugeliui būdinga problema, skaičius statistiškai reikšmingai išaugo ir siekia 35 proc.

„Didžioji dalis respondentų įsitikinę, kad seksualiniai santykiai už pinigus ar kitokį atlygį taip pat – aktuali problema, nežymiai arba gana dažnai pasireiškianti Lietuvoje“, – tyrimą pristatė Paramos vaikams centro psichologė, programos „Vaikystė be smurto“ vadovė Ieva Daniūnaitė.

Vaikų psichologė Aušra Kurienė pabrėžė, kad vaikai, kurie netinkamai elgiasi, dažniausiai išgyvena psichologinius sunkumus ir slepia savyje nepalankias vaikystės patirtis. Štai kodėl būtina imtis prevencijos ir stengtis užkirsti kelią visų formų smurtui.

Taip pat skaitykite:

Šeimos kortelė šeimas pasieks jau nuo rugsėjo

Kibernetinės patyčios prieš vaiką – ar atpažįstate?

Psichologė Aušra Kurienė: „Probleminis vaiko elgesys kyla dėl konkrečios priežasties“


Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.