3000-ąja Vilniaus gimdymo namų gimdyve šiemet tapo antrojo vaikelio susilaukusi mama Laura.
Gruodžio 12 d. 4.25 val. Vilniaus gimdymo namuose (VGN) užfiksuotas 3000-asis gimdymas šiais metais: vilnietė mama Laura susilaukė antrojo vaikelio – 3380 gramų ir 55 cm ūgio mergytės. Laimingajai šeimai didžiulį maišą dovanų įteikė ne tik gimdymo namų kolektyvas, bet ir versli mama Rasuolė Jasnauskienė, padovanojusi savo gaminamą Kūdikio lizdą.
VGN direktorė gydytoja prof. Kornelija Mačiulienė džiaugiasi, kad jos vadovaujamuose gimdymo namuose gimstamumas šiemet toks pat didelis, kaip ir praėjusiais metais. „Pernai pagal visas suvestines mes buvome antri Lietuvoje po Santaros klinikų. Šiemet, kas yra labai smagu, gimdymų skaičius išlieka stabilus ir tikrai aukštas, nors visoje šalyje dėl emigracijos jis mažėja“, – teigia 10 metų šiai sostinės gydymo įstaigai vadovaujanti medikė.
Vilniuje gimsta 1/3 šalies
Pasak profesorės, po 3000 gimdymų VGN užfiksuojama kasmet: 2016 m. jų buvo 3160, 2017 m. – jau 3015. Pagal statistinius demografinius rodiklius skaičiuojami ne gimę kūdikiai, o gimdymai, todėl vaikų gimsta visada daugiau, nei būna gimdymų.
Gera tendencija ilgametė VGN vadovė vadina tai, kad gimdo jaunos, išsilavinusios, stabilų materialinį pagrindą susikūrusios mamos, ir gimdo jos jau ne po pirmą, o po trečią ir ketvirtą vaiką. „Visi dramatizuoja demografinę krizę, o aš sakau, kad galbūt pati gamta padės mums sureguliuoti šią padėtį, nes tikrai yra šeimų, kurios pasiruošusios auginti ne vieną vaiką“, – pastebėjimais dalinasi profesorė.
Tam, kad būtų užtikrinama reikiama kartų kaita, moteris turi pagimdyti vidutiniškai po 2,1 vaiko. Didėjanti emigracija daugiausiai paliečia regionus, o Vilniaus mieste, pasak VGN vadovės, gimdymų niekada nebuvo mažai: pavyzdžiui, vien 2016 m. Vilniaus regione jų suskaičiuota 10 800, t. y. maždaug trečdalis visų šalies naujagimių gimė sostinės apskrityje.
Po 3000 gimdymų per metus Lietuvoje priima ne tiek jau daug stacionarų: tarp pirmaujančių – Santaros klinikos, VGN ir Klaipėdos gimdymo namai. Pastarieji aptarnauja didžiulį regioną, kuriame uždaryta daug akušerijos skyrių. „Mano manymu, tie akušerijos skyriai, kurie neturi 300 gimdymų per metus, praktiškai atsilieka savo kvalifikacija, nes jos neįmanoma palaikyti be praktikos“, – įsitikinusi specialistė.
Gimdymas su baliais
Vidutinis gimdyvių amžius šiuo metu siekia apie 28 m., nors dar prieš penkerius metus buvo 22–24 m. Vyriausia gimdyvė VGN vadovės praktikoje buvo 49-erių metų moteris. Nėštumo simptomus ji priskyrė klimakteriniam periodui ir atvyko išsitirti dėl labai išpūsto žarnyno ir visą laiką judančių žarnų. „Diagnozavome jai daugiau kaip 30 savaičių nėštumą. Moteris sėkmingai pagimdė, beje, tą pačią dieną, kaip ir jos dukra“, – neįprastą nutikimą prisimena prof. K. Mačiulienė.
Kaip pastebi ilgametė medikė, dabar gimdančios moterys yra vyresnės, dažnai jau turi susikūrusios gerą materialinę bazę ir mano, kad pirmiausia reikia turėti iš ko išlaikyti vaiką, o tik paskui jo susilaukti. Šiuo požiūriu, anot jos, niekuo nesiskiriame nuo skandinavų ir kitų išsivysčiusių Europos šalių.
Išsikalbame apie gimdyves. Jas profesorė apibūdina kaip nusiteikusias geranoriškai, bet tuo pačiu norinčias ypatingų sąlygų. „Mums reikia taikytis, ir labai stipriai, kas yra iššūkis personalui. Bet tai įmanoma padaryti“, – anaiptol nesiskundžia gydytoja.
Vilniaus gimdymo namuose nepildomas tik vienintelis gimdyvių noras – gimdymo metu deginti smilkalus ir žvakes. „Tai ir gaisro tikimybė, ir kvapai, kurie nepatinka kitoms gimdykloje esančioms moterims“, – paaiškina VGN vadovė.
Dažniausiai atvykstant gimdyti atsivežama muzikos: švelnios, meditatyvinės, pavyzdžiui, primenančios lašančio varveklio garsus. Tiesa, pašnekovė prisimena buvus vieną šeimą, kuri atsigabeno didelį grotuvą ir per gimdymą nuolat leido „Pirmas balius“, „Antras balius“ ir „Trečias balius“ įrašus. „Jie buvo labai laimingi, patenkinti, nors, aišku, leisdami savo grotuvą visu garsu trukdė ramesnės muzikos klausančioms gimdyvėms“, – ramiai dėsto prof. K. Mačiulienė.
Kalbintų akušerių-ginekologų duomenimis, nuskausminimo pageidauja kas antra gimdyvė. Tiesą sakant, pastebima, kad mamos pasidalijusios į dvi stovyklas: vienos pageidauja kuo didesnės medicininės priežiūros, kitos pasisako kategoriškai prieš medikamentus, plyšimų siuvimus ir pan., prašo tik iš tolo stebėti jų gimdymą.
VGN moterys gimdo norima poza, tačiau gimdančių vonioje pastaruoju metu mažėja: pirmaisiais metais, kai ši paslauga pradėta teikti, vandenyje gimdė 22 moterys, dabar kasmet tokių būna po 10–12.
Suomiai pabrėžia esantys neturtingi
Tęsdamas gražią tradiciją paminėti įstaigai svarbias datas ir skaičius, šiais metais VGN kolektyvas nutarė 3000-ąją gimdyvę apdovanoti ne tik savo pačių dovanomis, bet ir pirmo būtinumo kūdikio dėže-lovele, vadinamuoju Kūdikio lizdu. Jame mama ras čiužinuką, vieną medvilninę ir vieną vandeniui atsparią, bet orui pralaidžią paklodę.
Šias dėžes-loveles gaminančios socialinio verslo įmonės vadovė Rasuolė Jasnauskienė pasakoja „lizdo“ idėją nusižiūrėjusi Suomijoje. Tenykštė valdžia panašias kraičio dėžes šeimoms pradėjo dovanoti dar 1930 m. Taip buvo siekiama palengvinti vargingai gyvenančių ir socialinių įgūdžių neturinčių šeimų buitį, mat neretoje jų kūdikiai neturėjo savo lovos. Be to, norėta, kad kūdikių tėvai kartu su naujagimiais apsilankytų profilaktinei apžiūrai valstybinėse gydymo įstaigose. Esama duomenų, kad migdymas tokioje dėžėje apsaugo kūdikį nuo staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS).
Prof. K. Mačiulienė primena, kad panašią dėžę Suomijos Respublikos ambasadorius įteikė per Suomijos nepriklausomybės dieną, gruodžio 6-ąją, gimusiam pirmajam kūdikiui.
„Su Suomijos ambasada jau seniai bendradarbiaujame, ir jie visada pabrėžia, kad suomiai – ne tokia turtinga tauta kaip lietuviai. Pasak jų, lietuviai vaikus vežioja labai prabangiais vežimėliais, gražiausiai išpuoštus, o štai suomiai savo vaikus iki 6–8 mėnesių augina tokiose dėželėse. Ambasadorius teigia, kad tokioje dėžutėje užaugo ir jis pats, ir jo sutuoktinė, ir jų visi vaikai“, – pasakoja VGN direktorė.
Pasak gydytojos, kai VGN personalas pamėgino Lietuvos gimdyvėms papasakoti, kad štai tokiose dėželėse galima auginti vaikus, vienos šyptelėjo, o kitos tiesiai šviesiai pasakė ne. „Kaip supratau, nė viena iš jų toje dovanotoje dėželėje kūdikio neaugins, – pripažįsta profesorė ir čia pat pastebi: – Mes visko norime kuo geriausio, nors dažnai neturime iš ko. Deja, tokie mūsų įpročiai. O suomiai visą laiką pabrėžia, kad jie yra viena neturtingiausių tautų.“
Prof. K. Mačiulienė primena, kad jau būdamas gimdoje, vaisius yra pacientas: jis turi ir širdies ritmo sutrikimų, ir širdies ydų, kurias kartais įmanoma koreguoti chirurgiškai, bet baigtis gali būti įvairiopa. Kelių dešimtmečių patirtį sukaupusi akušerė-ginekologė sako, kad būna, jog tėvai priperka labai prabangių lovyčių, vežimėlių, kitų reikmenų, o paskui stovi prie jų tuščių ir rauda.
„Kaip supratau, suomiai žymiai mažiau reikalauja iš gydytojų ir prisiima kur kas daugiau atsakomybės už savo kūdikio sveikatą patys. Susidariau įspūdį, kad jie turi mažiau lūkesčių, jog medikai viską padarys. Už moterį padaryti nieko negali. Jeigu jos gyvenimo būdas bus nederamas nėščiajai, jeigu ji rūkys, gers, darys, ką panorėjusi, sveiko kūdikio sunku tikėtis. O mūsų moterys dažnai šią atsakomybę norėtų perkelti gydytojui“, – apie ne tokią šviesią gyvenimo pusę atvirai kalba profesorė.
Kūdikio lizdas – tai naujagimiui saugi, o mamai ir tėčiui patogi nešioti dėželė, gaminama Lietuvoje išimtinai iš lietuviškų medžiagų.
Visų pirma – saugu
Būsimoms mamoms kursus VGN vedanti gydytoja akušerė-ginekologė Rūta Liutkevičienė tvirtina susižavėjusi kraitelio dėže visų pirma dėl visapusio kūdikio saugumo. „Jeigu mama sugalvotų kūdikėlį migdyti vienoje lovoje, tokioje dėžėje gulinčio vaikelio ji neužguls ir neužspaus, kad ir kaip pati būtų nuvargusi. Kai mažylis pradės sėstis, vartytis, net ir persisvėręs per dėžės kraštą, krisdamas iš tokio aukščio neužsigaus. Mama kartu su dėžele kūdikį gali lengvai pernešti iš vienos vietos į kitą – į virtuvę, vonią ar miegamąjį, nusinešti iki automobilio ir panašiai“, – Kūdikio lizdo privalumus vardija gydytoja.
Pati su vyru dvi dukras auginanti gyd. R. Liutkevičienė svarsto, kad ši graži socialinio verslo iniciatyva Lietuvoje lėtai populiarėja dėl to, kad dėžė daugeliui neatrodo tokia prabangi kaip lova. „Tačiau mes pabrėžiame šios kūdikio dėžės saugumą. Kita vertus, tai ir graži dovana naujo žmogaus atėjimo belaukiančiai šeimai artėjančių švenčių proga, nes visus kūdikiui būtinus reikmenis galima turėti iš sykio vienoje vietoje“, – sako gyd. R. Liutkevičienė.
TAI ĮDOMU
- Šiemet 3000-asis naujagimis Vilniaus gimdymo namuose gimė gruodžio 9-ąją;
- 3000-ąja gimdyve tapusios Lauros naujagimė mergytė – jau 169 000-asis kūdikis, gimęs VGN nuo 1953 m., kai šie gimdymo namai buvo įkurti;
- Per dieną VGN stacionare, turinčiame 8 gimdyklas, kasdien gimsta vidutiniškai 9–10 naujagimių;
- Statistikos suvestinėse pirmiausia fiksuojami gimdymai, o ne gimę kūdikiai.
