Visagino šeimų vakarienė: ukrainai Svetlana ir Viktoras ištikimi LDK virtuvei

Gordijenko_versli mama1

Po ilgų laukimo metų Visagine gimusią dukrą Viktoriją šeima vadina savo džiaugsmu

Projektas Šeimų vakarienė užsuko į svetingus ukrainų Svetlanos ir Viktoro Gordijenko namus. Draugo pasakojimų apie Lietuvą sužavėtas Viktoras iš pradžių į svečią šalį atvyko vienas – būsimoji žmona Svetlana Dniepropetrovske liko baigti mokslų. Netrukus po jų jaunuoliai sumainė žiedus ir įsikūrė Visagine.

„Gyvename čia jau seniai, seniai, seniai – nuo 1989 metų“, – kaip pasaką seka Svetlana. Puoselėti jųdviejų su Viktoru gimtuosius namus Visagine ji pradėjo iškart po mokslų technikume, būdama vos 19-os. Taigi, Lietuvoje jau praleista didžioji dalis gyvenimo.

Vokietijoje tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis vyras anksčiau į keliones kartu imdavo ir žmoną. Tačiau po ilgų laukimo metų gimus Viktorijai, kurią jiedu vadina savo laime ir džiaugsmu, Svetlana liko Visagine, kad galėtų visą dėmesį skirti dukters lavinimui.

Svetlanos ir Viktoro gimtinę Černigovo apskrityje nuo Visagino skiria beveik 900 km, arba 12 valandų kelio automobiliu. Tačiau trauka pas Ukrainoje likusius tėvus tokia stipri, kad nesulaiko nė tas tūkstantis kilometrų.

Būna, sėdės ramiai sau Viktoras, tik staiga šast ir sako: kažko aš seniai sniego nekasiau ir ant krosnies negulėjau. Kur buvus, kur nebuvus, visa šeima susideda mantą ir išvažiuoja pas saviškius. Ten, svajingai sako Viktoras, atsibundi sau ryte, sninga, ant krosnies paguli. O vakare vėl krosnis kūrenasi, susėda visi aplinkui ir valgo ant anglių keptas bulves su lupena…

Tėvai, nors seni, Ukrainoje tebelaiko didelį ūkį. „Tėvukui neseniai suėjo 80-imt. Kam tau ta karvė, sakau. O jis: jei karvės nebus, visi sakys – va, ir viskas, nebėra ūkio, neliko šeimininko“, – kalba svetingų namų šeimininkė, ant stalo dėdama sočius ukrainietiškus patiekalus: barščius su mėsa, orkaitėje keptas bulves, raugintus kopūstus, grybus, agurkus.

Persikėlę gyventi į Lietuvą, pamena, per pirmąsias Velykas nuvyko abu su vyru į cerkvę pašventinti maisto. Kaip įprasta Ukrainoje, prisikrovė į pintinę po gabalą visų velykinio stalo gėrybių: ir kiaušinių, ir kepto kumpio, ir dešrų bei pyragų – tiek daug, kad net svarstė kviestis taksi. „O vietiniai, žiūrim, atsineša kukliai, po kelis kiaušinius“, – juokiasi, prisiminusi pirmą kultūrinį šoką.

Visagine Gordijenkos laikosi tradicijos kiekvieną savaitgalį eiti į pirtį ar į baseiną, o paskui – į svečius. Nepamiršta ir tradicinių stačiatikių švenčių – kiekvieną sausio 19-ąją, kai minima Jėzaus Krikšto diena ir tikintieji neria į ledinio vandens eketę. Šis paprotys mena senus biblinius laikus, Jėzaus krikštą Jordano upėje. Visagine jo laikosi ir Svetlana. Laikoma, kad tris kartus panėrus visa galva, atleidžiamos visos per metus susikaupusios nuodėmės.

Namie Svetlana su Viktoru sako šnekantys savotiška tarme, kurioje persipina rusų, baltarusių ir ukrainiečių kalbos. „Kai vyras grįžta namo, net pati nepastebiu, kuria kalba – ukrainiečių ar rusų – kalbu“, – prisipažįsta.

Ir vis tik pabuvę kurį laiką gimtuosiuose Černigovo kraštuose, Gordijenkos taria: metas važiuoti namo. „Mūsų namai jau Visagine. Pripratau, prigijau čia, ir žmonės rodosi čia geri. Visaginas puikus miestas poilsiui, geriau nerasi: pušys, ežeras, grybai, uogos. Vaikštau po šituos miškus kaip po savus. Neįsivaizduoju savęs kitur“, – sako Svetlana, vis nepasiduodanti vyro įkalbinėjimams nei persikelti į Vokietiją, nei grįžti atgal į gimtuosius kraštus.

UKRAINIETIŠKI NALYSNIKAI nalysnikai_versli mama1

Šeimų vakarienei Svetlanos pasiūlyti ukrainietiški nalysnikai – lietiniai blyneliai su įdaru – mena dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės laikų didikų virtuvę. XVI-XVII a. šį patiekalą, kaip ir daugelį kitų miltinių valgių, į Lietuvą atnešė italė Bona Sforca, Barboros Radvilaitės anyta.

Paruoškite tešlą lietiniams: į elektrinį plaktuvą supilkite 0,5 litro pieno, 200 g aukščiausios rūšies kvietinių miltų, 1 šaukštą cukraus, 1 šaukštą saulėgrąžų aliejaus, žiupsnelį druskos ir viską gerai išplakite.

  • Iškepkite keptuvėje lietinius ir atidėkite į šalį, kad stovėtų šiltai.
  • Paruoškite įdarą: į norimą kiekį varškės įmuškite 1 kiaušinį, įberkite cukraus ir druskos pagal skonį, gerai išsukite.
  • Kiekvieną lietinį supjaustykite į 3 lygiagrečias juostas.
  • Uždėkite varškės įdaro ant kiekvienos iš šių juostelių galo ir sulankstykite kaip trikampį vokelį.
  • Sudėkite lygia greta paruoštus nalysnikus į dailų kepimo indą, uždėkite kelis sviesto gabalėlius, šiek tiek cukraus ir 10–15 min. pašaukite į orkaitę.

**

Iš projekto Šeimų vakarienė gimė to paties pavadinimo knyga. Joje sudėta trumpa šių dienų Visagino kultūrinė ir Šeimų vakarienė logotipaskulinarinė istorija. Dalindamosi maistu ir asmeninėmis istorijomis, visaginiečių šeimos atvirai pasakoja apie tai, kaip augo patys ir kaip augina savo vaikus, kas juos atvedė į patį jauniausią šalies miestą, kokį gyvenimo būdą ir tradicijas jie puoselėja.

Projektas „Šeimų vakarienė“ Visagino m. savivaldybėje įgyvendintas pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ ir finansuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.

Seimu vakariene_projekto logotipai

 

 


Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

0