Pinigai

Internetinio pardavimo taktikos ir patarimai, kaip joms nepasiduoti

Print Friendly, PDF & Email

Kovo 15-ąją Europos Sąjungoje minima Pasaulinė vartotojų teisių diena. Jos tikslas – šviesti ir informuoti vartotojus apie jų teises ir jų gynimo būdus. Ši informacija yra neatsiejama kiekvieno žmogaus skaitmeninio finansinio raštingumo dalis.

Pastaraisiais metais smarkiai išaugus atsiskaitymams už pirkinius internetu, Lietuvoje veikiantis Europos vartotojų centras primena pagrindines internetinio pardavimo taktikas ir tai, kaip joms nepasiduoti.

Ką iš tiesų reiškia „įsigyk dabar – mokėk vėliau“

Vis daugiau internetinių parduotuvių siūlo galimybę prekes įsigyti lizingu: jas gauti dabar, o atsiskaityti (pradėti įmokų mokėjimą) vėliau. Tokio pasiūlymo privalumas – galimybė išbandyti produktą ir nuspręsti, ar jo tikrai reikia dar prieš įsigyjant.

Vis dėlto net ir patrauklūs lizingo pasiūlymai sukelia tam tikrą riziką. Jeigu neturite finansinių galimybių įsigyti norimą produktą ne lizingo būdu, rekomenduojama neprisiimti papildomų įsipareigojimų. Dėl tokių įsipareigojimų gali susidaryti netyčinių skolų, kurias didintų ir laiku nesumokėtų įmokų delspinigiai.

Nešvarių taktikų manipuliacijos

Netikros akcijos (pavyzdžiui, „tik šiandien – 50 proc. pigiau“), dirbtinai tiksintys laikrodžiai ir kiti „nešvarūs“ triukai (dažnai sutinkamo mygtuko prasmės pakeitimas, mokėjimo plano pratęsimas be jūsų žinios ir priminimo ir pan., angl. dark patterns) siekia įtikinti (ar priversti) jus įsigyti produktą manipuliatyviu, neapdairiu, impulsyviu būdu.

Gebėjimas atpažinti šias nešvarias taktikas būtinas, norint priimti tinkamai apsvarstytus sprendimus, kai perkate internetu. Nepasiduokite spaudimui – skirkite laiko racionaliai kainų ir alternatyvių produktų paieškai.

Pasirūpinkite dviguba mobilios piniginės apsauga

Pasaulis negrįžtamai pakito po COVID-19 pandemijos. Vis daugiau vartotojų įgudo naudotis mobiliąja pinigine ir atsiskaityti už prekes bei paslaugas bekontakčiu būdu.

Kuo daugiau svarbios informacijos saugoma išmaniuosiuose telefonuose (nuo prisijungimų prie asmeninių paskyrų iki banko sąskaitos duomenų), tuo labiau tenka rūpintis pateiktų duomenų apsauga nuo kibernetinių sukčių.

Rekomenduojame visus savo duomenis apsaugoti dviejų veiksnių autentifikavimo sistema (angl. two-factor authentication), kuri prisijungimo metu pareikalauja įvesti papildomus duomenis (kodą, patvirtinimą iš įrenginio ar biometrinius duomenis) – tai sumažina galimybę kitiems vartotojams įsilaužti į jūsų piniginę.

(Paslėptos) kreditinės kortelės (super)galios

Internetinės parduotuvės gali pasiūlyti skirtingus mokėjimo būdus – kiekvienas iš jų turi savo privalumų ir trūkumų. Tarkime, mokėdami pagal sąskaitą faktūrą, jūs neprivalote atskleisti savo banko duomenų prekybininkui. Kita vertus, rizikuojate praleisti mokėjimo terminą.

Tokios mokėjimo internetu platformos kaip „PayPal“ ar „Klarna“ dažniausiai suteikia pirkėjo apsaugą. Vis dėlto iškilus problemų bendravimas gali būti sudėtingesnis, nes komunikacijoje dalyvauja dar viena papildoma šalis.

Mokėjimas kreditine kortele yra laikomas viena iš saugiausių atsiskaitymo priemonių. Jis turi ir dar vieną svarbų privalumą: iškilus problemoms dėl nepristatytų prekių ar sukčiavimo, daugeliu atvejų mokėjimas gali būti atšauktas. Susisiekite su banku dėl pinigų susigrąžinimo (angl. chargeback) procedūros. Tiesa, kreipdamiesi į banką turėsite pateikti įrodymą, kad jau bandėte išsiaiškinti situaciją su pardavėju.

Kainų stebėjimo programėlė gali palengvinti gyvenimą

Kai kurie pardavėjai prieš didžiąsias išpardavimų dienas, pavyzdžiui, Juodąjį penktadienį (angl. Black Friday), fiktyviai padidina kainas, o atėjus išpardavimų laikui, jas ir vėl sumažina, taip imituodami nuolaidas.

Rekomenduojama stebėti ir lyginti norimų (ar planuojamų) įsigyti produktų kainas bent kurį laiką, idealiu atveju – metus. Tai galima padaryti naudojantis įvairiomis nemokamomis kainų stebėjimo programėlėmis.

Primename, kad nepavykus išspręsti ginčo su Lietuvoje registruotu pardavėju / paslaugų teikėju, dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka galima kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (www.vvtat.lt).

Dėl kitose ES šalyse, Islandijoje ar Norvegijoje registruotų pardavėjų / paslaugų teikėjų nemokamos pagalbos galima kreiptis į Europos vartotojų centrą Lietuvoje (www.ecc.lt).

 

Šis pranešimas buvo finansuojamas Europos Sąjungos.

Šio pranešimo turinys atspindi tik autoriaus poziciją bei yra jo(s) atsakomybė; turinys negali būti vertinamas kaip atspindintis Europos Komisijos ir / ar Europos inovacijų tarybos ir MVĮ reikalų vykdomosios įstaigos (EISMEA) ar kitos Europos Sąjungos institucijos poziciją. Europos Komisija ir Agentūra neprisiima jokios atsakomybės už pateiktos informacijos panaudojimą.

Asociatyvi iliustracija iš © CANVA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.