Tyrimai rodo – seksualinis smurtas egzistuoja kas antros lietuvės gyvenime. Tačiau praėjusiais metais dėl seksualinio smurto į pagalbos centrą kreipėsi vos per šimtą asmenų. Kur kitos tūkstančiai nukentėjusiųjų? Specialistų teigimu, jos metų metus tyliai kenčia potrauminio streso sindromą ir
Pasak teisės firmos „Sorainen“ advokatės ir partnerės Jurgitos Karvelės (nuotraukoje), jei prieš 10–15 metų bendraujant su pavaldiniais pakeltas vadovo balsas daug kam atrodė normalu, tai šiandien yra nemaža tikimybė dėl tokio elgesio sulaukti kaltinimų dėl psichologinio smurto. Dar daugiau – vadovas tokių kaltinimų gali sulaukti ne tik dėl savo paties elgesio, tačiau ir
„Žodinis seksualinis smurtas dažnai pasireiškia kaip nuolat kartojami seksualinio pobūdžio komentarai, juokeliai, užuominos, vertinimai apie žmogaus kūną ar išvaizdą, kurie kelia diskomfortą ir peržengia ribas“, – perspėja psichologė-psichoterapeutė Kristina Paradnikė. Nukentėjusieji ypač dvejoja kreiptis pagalbos, jei seksualinis smurtas yra žodinis. Patyrė kas trečia
Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“ kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradeda informacinę kampaniją „Nukentėjai nuo seksualinio smurto? Prabilk“. Skirtingose Lietuvos savivaldybėse visą balandžio mėnesį vyks įvairūs renginiai skirti seksualinio smurto prevencijai. Antrus metus Lietuva jungiasi prie pasaulinės iniciatyvos –
Renginio tipas: Renginys Renginio data: pirmadienis, 2024 m. lapkričio 25 d. Renginio pradžia: 14:00 Renginio vieta: Seimo Spaudos konferencijų salė (Seimo II rūmai) Lapkričio 25 d., pirmadienį, 14 val. Seimo Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai) Seimo Žmogaus teisių komitetas kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis „Versli Mama“ ir „Ribologija“ rengia