Neretai finansų planavimas yra iššūkis net suaugusiems – Lietuvos banko inicijuota apklausa rodo, kad net 69 proc. respondentų vertina savo finansinio raštingumo lygį prastai. Specialistai sutinka – finansinio raštingumo pagrindas turi atsirasti dar vaikystėje, tačiau kaip vaikus sudominti
Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo lygis nėra aukštas, tad finansų ekspertai pataria, kaip pradėti domėtis ir daugiau laiko rasti finansinių žinių gilinimui. Tam drąsiai tinka išnaudoti vasaros atostogas – juk skaityti knygas ar straipsnius portaluose apie pinigus galima tiesiog paplūdimyje. Lietuvos bankų asociacijos užsakymu šiemet atliktas gyventojų finansinio
Kalbos apie artėjančią krizę ne vienam iš mūsų kelia klausimus dėl asmeninių finansų. Kur laikyti sutaupytus pinigus, kad jie nenuvertėtų, ką daryti su turima paskola, ar dabar palankus metas skolintis? O gal kaip tik reikėtų pasilepinti išlaidaujant ar mėginti laimę perkant loterijos bilietus? Ekspertai pataria nesileisti į kraštutinumus – nereikėtų pulti į paniką, bet
Požiūris į pinigus susiformuoja dar vaikystėje – net jei apie tai niekada nepagalvojome, sako psichologai. Anot jų, daugiausiai įtakos tam turi ankstesnės patirtys. Jos lemia, kaip suaugę valdome finansus: ar didžiąją dalį atlyginimo atsidedame taupymui, ar drąsiai naudojame pinigus kaip įrankį gyvenimo kokybei pagerinti. Ekspertai įvardija 3 šeimose dažniausiai
Žmonės dažnai sako, kad sutaupyti daugiau pinigų jiems pavyktų tada, jei jų pajamos būtų didesnės. Tačiau psichologai atkreipia dėmesį, kad taip manyti – klaidinga. Anot jų, gebėjimą laikytis asmeninio finansų plano ar atsidėti norimą sumą pinigų lemia ne pajamų dydis, o tai, ar mokame valdyti savo emocijas ir elgesį. Artėjant vasarai – aktyviausiam atostogų periodui […]
Ilva Valeika, bendrovės „Intrum“ vykdančioji direktorė Baltijos šalyse (pranešimo spaudai organizatorių nuotr.). Kaip rodo kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ paskelbtos naujausios Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenys, 25 proc. lietuvių nenumatytoms išlaidoms yra sukaupę mažiau nei vieno mėnesio atlyginimui prilygstančią sumą, o 44 proc. gyventojų kiekvieną mėnesį
Šiandieninės nuotaikos, susijusios su finansiniais klausimais, retai įvardijamos kaip džiugios ir optimistiškos. Kylančios kainos, nerimas dėl ateities ir ne vienam naujas įprotis – taupyti – gali gerokai padidinti streso bei nepasitenkinimo jausmą. Psichologė psichoterapeutė Rūta Diržienė pabrėžia, kad nerimauti šiuo laikotarpiu – normalu, tačiau reikia nepamiršti, kad
Visi esame bent jau girdėję įvairių būdų, kaip susitaupyti lėšų, ar taisyklę, kad išlaidos negali viršyti pajamų. Tačiau tyrimai rodo, kad beveik kas antras lietuvis bent kartą per metus pinigų skolinasi. Visgi, kai kurių užsienio šalių gyventojai į išlaidas žvelgia labai atsargiai ir garsėja savo gebėjimu taupyti. Galbūt keletas patarimų, paremtų užsienio kultūrų gerąja
10 patarimų, kaip sutaupyti naudojant indaplovę Elektros energijos kainoms augant, ieškome būdų, kaip mažinti namuose esančių elektros prietaisų naudojimą. Tačiau vienas prietaisas būtent naudojamas padeda taupyti pinigus: tai – indaplovė. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ dalijasi naudingomis praktinėmis žiniomis, kaip efektyviai naudoti indaplovę, ir sumažinti ne tik
Krizinės situacijos, tokios kaip koronaviruso protrūkis ir regione auganti geopolitinė įtampa, primena apie ekonomikos trapumą, o kartu – ir apie taupymo svarbą. Rūpintis finansiniu saugumu turime visi. Kokie taupymo įpročiai padės sukaupti „finansinę pagalvę“ nenumatytiems atvejams ir kaip elgtis jau turintiems santaupų, komentuoja Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU)
Kylančios maisto produktų, paslaugų bei kuro kainos nemenkai paveikė daugybės šalies gyventojų asmeninį ar šeimos finansinį stabilumą. Dažnam kyla klausimai, ar pavyks įgyvendinti artimiausius planus, ar užteks lėšų tam tikriems pirkiniams bei veikloms, ar neteks griebtis „juodai dienai“ sukauptų santaupų? Visgi, tikslingai planuojant ir paskirstant savo finansus, šių
Sustiprėjęs nerimas ir įtampa dėl karo Ukrainoje gyventojus verčia permąstyti asmeninių finansų situaciją. Gana ekstremalūs pandemijos metai parodė, jog geriau savo finansus suvaldė tie, kurie ėmėsi konkrečių veiksmų: biudžeto ir taupymo plano, protingo ir tikslingo santaupų realizavimo. Šiuokart elgtis derėtų panašiai: nepanikuoti bei atrasti motyvaciją, kuri padėtų
Kiekvienai šeimai, ypač jeigu, tai buvo ilgai laukta, vaiko atsiradimas yra didžiausia dovana. Tiesa, su džiaugsmu ateina ir tam tikrų rūpesčių, nes mažajam žmogučiui yra reikalingos tam tikros priežiūros priemonės. Deja, viskas atsimuša į pinigus, todėl kartais tėvams būna sunku tinkamai pasirūpinti tiek vaikučiu, tiek savimi. Tam, kad palengvintumėte „ką tik iškeptiems“
Karantino metu daug veiklų, o taip pat ir parduotuvių, persikėlė į internetinę erdvę, todėl prekės ir paslaugos tapo dar lengviau pasiekiamos. Deja, psichinės sveikatos specialistai pastebi, kad ne visiems lengva susidoroti su pirkimo manija, ir vis dažniau kalba apie vieną iš karantino priklausomybių – emocinį pirkimą. Anot Lietuvos sveikatos universiteto (LSMU) Elgesio
Taupymas tikrai padeda jaustis saugiau, bet ne visiems sekasi valdyti savo finansus taip, kad dar liktų ką atsidėti juodai dienai. Specialistai teigia, kad pasitelkus keletą išmanių įrankių, taupyti pavyks net pačioms didžiausioms išlaidūnėms. Dalinamės naudingais patarimais, kaip išmaniosios technologijos gali padėti geriau planuoti savo biudžetą, kontroliuoti savo
Sustojęs verslas, kritusios apyvartos ir artėjantys (ne)įprasti mokslo metai – tokio rūpesčių kokteilio daugeliui seniai neteko patirti. Juolab kad girdintis kalboms apie antrąją COVID-19 pandemijos bangą, daugelis šeimų tebekovoja su pirmosios sukeltais finansiniais sunkumais. Pandemijos kontekste išlaidos kyla kartu su nežinomybe, kaip atrodys ir pakryps ateinantys
Gintarė Leckė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto doktorantė, ieškantiems būdų, kaip taupyti, pataria pirmiausia išsikelti tikslą, o tada imtis konkrečių veiksmų jam pasiekti. „Žodis taupyti daugeliui tikriausiai dar kelia asociacijas su posakiu reikės susiveržti diržus. Tai savęs ribojimo jausmus keliantis procesas. Tačiau išmokus, kaip