Telefono iš rankų nepaleidžia, tačiau skambinti nori vis rečiau. Net 65 proc. Z kartos atstovų (gimę 1997–2012 m.) jaučiasi nejaukiai, kai reikia paskambinti nepažįstamam žmogui. Net bendraudami su šeima ar draugais jaunuoliai kur kas dažniau renkasi ne skambutį, bet susirašinėjimo programėles, rodo tarptautinė apklausa.
Ilgesnio laikotarpio duomenys rodo gana aiškią tendenciją. Kaip nurodoma „Bitės“ pranešime žiniasklaidai, dar iki pandemijos (2015–2019 m.) tradicinių skambučių sumažėjo apie 14 proc.
Prasidėjus COVID-19 pandemijai ši tendencija trumpam apsivertė ir žmonės telefonu skambino daugiau. Pasibaigus ribojimams skambučių kiekis vėl pradėjo mažėti, o per pastaruosius 1,5 metų smuko dar apie 4 proc. „Skambučių apimtys dabar yra grįžusios į prieš pandemiją buvusį lygį“, – sako Modestas Ropė, „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius.
Vis tik nebūtinai žmonės bendrauja mažiau. Tradicinis skambutis dabar konkuruoja su kitais bendravimo būdais – žinutėmis, balso ir vaizdo skambučiais programėlėse. Daugiau bendravimo vyksta naudojant mobiliuosius duomenis.
Skambinti nori tik kas šeštas
Didžiojoje Britanijoje atlikta apklausa buvo skirta patikrinti paplitusius mitus apie Z kartos naudojimosi telefonu įpročius. Ji parodė, kad vienas skirtumas tarp kartų yra itin ryškus – jaunesni žmonės kur kas rečiau renkasi tradicinį skambutį.
Paklausti, kaip jiems būtų patogiausia susisiekti su artimu draugu ar šeimos nariu, telefono skambutį pasirinko vos 17 proc. 18–28 metų Z kartos atstovų, skelbia tyrimų bendrovė „YouGov“.
Tarp 61–79 metų kūdikių bumo kartos atstovų (gimę 1946–1964 m.) taip atsakė net 62 proc.
Priešinga situacija kalbant apie bendravimą raštu – žinutę, el. laišką ar susirašinėjimo programėlę rinktųsi 65 proc. Z kartos ir tik 26 proc. vyriausios apklaustos kartos atstovų.
„Skambutis reikalauja atsakyti čia ir dabar, o parašytą žinutę galima perskaityti ir atsakyti tada, kai patogu. Jaunesni žmonės užaugo aplinkoje, kurioje vienu metu galima palaikyti kelis pokalbius skirtingose programėlėse, siųsti nuotraukas, vaizdo įrašus ar balso žinutes“, – pastebi M. Ropė.
Tendencija dar ryškesnė bendraujant su mažiau pažįstamais žmonėmis. Net 90 proc. Z kartos atstovų su pažįstamu, kuris nėra artimas draugas ar šeimos narys, pirmiausia rinktųsi bendrauti raštu, o skambutį – vos 8 proc.
Paskambinti nepažįstamam – „oi ne, ačiū“
Didžiausias diskomfortas Z kartai kyla, kai tenka paskambinti nepažįstamam žmogui – nejaukiai tokioje situacijoje jaučiasi net 65 proc. apklaustųjų. Patogiai skambindami nepažįstamiesiems jaučiasi vos trečdalis, kai tarp kūdikių bumo kartos atstovų tokių yra du kartus daugiau – 67 proc.
Vis dėlto skambindami šeimai ar draugams net ir Z kartos atstovai jaučiasi gerai – taip nurodė 82 proc. apklaustųjų.
„Apklausa veikiau rodo ne skambučių baimę, o pasikeitusį požiūrį. Žmonės labiau renkasi, kada skambutis yra jiems patogiausias bendravimo būdas“, – vardija pašnekovas.
Asociatyvi nuotrauka – pranešimo organizatorių.
