Nors Lietuvoje daug kalbama apie tai, kaip paskatinti žmones kurti šeimas, kur kas rečiau – apie tai, kaip moterys gyvena jau tapusios mamomis, ypač kai vaikus augina vienos.
Tarptautinė statistika rodo, kad Lietuvoje vieno suaugusiojo ir vaikų namų ūkiai sudaro beveik trečdalį visų namų ūkių su vaikais – tai vienas didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje (ES). Be to, tokių šeimų skurdo rizika išlieka viena didžiausių šalyje.
„Eurostat“ duomenimis, iš visų Lietuvos namų ūkių, kuriuose vaikus augina vienas suaugęs, maždaug keturios iš penkių yra moterys. Valstybės duomenų agentūros rodikliai rodo, kad vieną suaugusįjį ir vaikus turinčių šeimų skurdo rizika Lietuvoje siekia 31,6 proc. – tai yra gerokai daugiau nei bendras šalies vidurkis (21,5 procento).
Duoti meškerę, ne žuvį
Pasak „Telia“ Žmonių, kultūros ir teisės vadovės Daivos Kasperavičienės, paskatos, galinčios iš tiesų sustiprinti ir pagausinti šeimas prasideda nuo „meškerės, o ne žuvies“ suteikimo tėvams. Svarbiausia – padėti moterims vėl patikėti savo jėgomis ir pašalinti kasdienius rūpesčius, kurie trukdo siekti profesinio bei finansinio savarankiškumo.
„Mama vienu metu turi būti ir mama, ir darbuotoja, ir organizuoti šeimos kasdienybę. Kai visa tai tenka vienam žmogui, profesiniam augimui galimybių dažnai lieka mažiausiai. Taigi daugybės moterų potencialas neišnaudotas ne todėl, kad jos jo neturi, o todėl, kad jų gyvenimas tam tikru metu susiklostė kitaip. Norime moterims padėti susigrąžinti žinias ir pasitikėjimą savimi, kad jos galėtų sėkmingai grįžti į darbo rinką bei pačios rinktis, kaip atrodys jų tolesnis kelias“, – sako D. Kasperavičienė.
Nuo rudens „Telia“ pradeda bendradarbiavimą su nevyriausybine organizacija „WoW University“ ir rems moterų mokymosi ir mentorystės programą „1000 moterų projektas“. Joje bendrovė dalinsis ekspertinėmis žiniomis klientų aptarnavimo programoje ir padės socialinių iššūkių turinčioms moterims pasiruošti naujam profesiniam etapui.
Pirmasis žingsnis – pakeisti mąstyseną
„WoW University“ įkūrėjos ir vadovės Ingos Putnos (nuotraukoje) teigimu, net 60 proc. vienišų mamų Lietuvoje, negaudamos valstybės paramos, gyventų žemiau skurdo ribos. Todėl „1000 moterų projekto“ misija yra suteikti joms ne vienkartinę pagalbą, o kompetencijas, leidžiančias pačioms kurti orų gyvenimą sau ir savo vaikams.
„Tikrasis pokytis prasideda ne nuo teorinių žinių, o nuo mąstysenos. Tik tada, kai moteris vėl atgauna tikėjimą savimi, nauji įgūdžiai tampa vertingi. Šiandien, kai darbo rinka keičiasi beprotišku greičiu, norime duoti moterims ateities kompetencijas, kurios leistų joms dirbti nuotoliu, lanksčiu grafiku arba kurti nuosavą verslą, nes galimybė derinti atsakomybes mamoms itin svarbi“, – pabrėžia I. Putna, „1000 moterų projekto“ iniciatorė.
Jos teigimu, programos sėkmę lemia trijų dalykų derinys: praktinės žinios, asmeninis mentorius, lydintis visoje mokymosi kelionėje, ir stiprus bendruomenės palaikymas.
Praėjusiais metais pradėtas „1000 moterų projektas“ sulaukė daugiau nei 1200 registracijų, o partnerių dėka 500 moterų buvo skirtos stipendijos. Dalyvės galėjo nemokamai dalyvauti 80 paskaitų ir dirbtuvių apie emocinį atsparumą, finansinį bei skaitmeninį raštingumą, dirbtinį intelektą ir verslo kūrimą.
Kauno technologijos universiteto atliktas tyrimas parodė, kad 94 proc. projekto dalyvių pajuto teigiamą poveikį savo emocinei gerovei, 90 proc. sustiprėjo pasitikėjimas savimi, o 83 proc. pagerino finansinio raštingumo žinias.
„Mokslininkų išvada aiški – po projekto moterų motyvacija, atsparumas sunkumams ir pasitenkinimas gyvenimu ženkliai išaugo. Pakilo jų atlygis, dalyvės pradėjo savo verslus, įsidarbino naujose darbovietėse. O vienos dalyvės vaikas pastebėjo, kad „mama vėl pradėjo svajoti“. Taigi padėdami moterims, kartu auginame ir tūkstančius vaikų, kurie išmoksta patikėti savimi matydami įkvepiantį mamos pavyzdį“, – pažymi I. Putna.
Universalus pamatas bet kuriai profesijai
Projekte „Telia“ ekspertai daliai dalyvių padės perprasti klientų aptarnavimą, jame naudojamus skaitmeninius įrankius ir streso valdymą. Ši sritis pasirinkta neatsitiktinai – ji suteikia universalų kompetencijų pamatą. O darbas klientų aptarnavime, anot D. Kasperavičienės, nebūtinai yra galutinė stotelė – tai tvirtas pagrindas tolimesnei karjerai ir kitose srityse.
„Rinkoje vis garsiau kalbama apie dirbtinio intelekto proveržį, tačiau techniniai įrankiai nepakeičia esminio dalyko – gebėjimo kurti tikrą ryšį su žmogumi. Klientų aptarnavime greičiausiai išugdomi įgūdžiai, reikalingi bet kurioje profesijoje: streso ir emocijų valdymas, gebėjimas išgirsti kitą, derybų menas ir greitų sprendimų paieška“, – sako D. Kasperavičienė.
Pasak jos, kiekviena moteris turi turėti erdvės ieškoti jai tinkamiausio kelio. „Norime moterims suteikti ne vien konkrečių žinių, bet ir daugiau pasirinkimų. Vienai tai gali būti grįžimas į darbo rinką, kitai – nauja profesija, dar kitai – nuosavas verslas. Juk jei kaip visuomenė norime, kad žmonės drąsiau kurtų šeimas, turėtume kurti aplinką, kurioje gimus vaikui jo mama neprarastų galimybių augti“, – teigia „Telia“ Žmonių, kultūros ir teisės vadovė.
Ingos Putnos nuotrauka – pranešimo organizatorių.
