Lichtenšteinas – mažytė Alpių kunigaikštystė – jau beveik šimtmetį žinoma kaip itin palanki šalis verslui ir turto planavimui. Ši šalis, kurioje gyvena tiek gyventojų, kiek Marijampolėje, siūlo teisinį ir finansinį saugumą – tai vilioja vis daugiau ne tik Vakarų Europos, bet ir naujųjų Europos Sąjungos šalių gyventojų.
Vis daugiau lietuvių susižavi galimybėmis savo verslą ar turtą perkelti į šią nykštukinę valstybę. Optimalūs mokesčiai, turto paveldėjimo lengvatos, unikalūs šeimos fondai leidžia optimaliai paskirstyti turtą tarp šeimos narių ir, svarbiausia, padeda išvengti turto ginčų jį paveldint bei išvengti kai kuriose šalyse galiojančių drakoniškų paveldėjimo mokesčių.
„Kiekvieną mėnesį sulaukiame bent po vieną – du prašymus perkelti savo turtą į šią mažą šalį. Ir ne tik iš Lietuvos, bet iš visos Europos,“ – pasakoja Šveicarijos įmonės „Pillar Capital“ finansų patarėjas Sigitas Živoltas.
Lichtenšteine galioja vienas mažiausių pelno mokesčių Europoje – 12,5 proc., kurį kai kuriais atvejais galima sumažinti dar keturiais procentais. Be to, užsieniečiams nėra skaičiuojamas dividendų, akcijų pardavimo ar palūkanų mokestis. O kadangi Lichtenšteinas su Lietuva yra pasirašęs dvigubo apmokestinimo vengimo sutartį, Lietuvoje papildomų mokesčių mokėti nereikia.
Tuo tarpu mūsų šalyje parduodant akcijas valstybei tenka susimokėti iki 20 procentų mokesčių, o Lichtenšteine toks visai nėra taikomas. Dėl to, pavyzdžiui, pardavus verslą visas pelnas lieka jo gavėjui.
Paveldėtas turtas – beveik be mokesčių
Dar vienas dalykas, dėl ko ši valstybėlė vilioja žmones yra paveldėjimas arba dovanojimas – tokiems veiksmams čia irgi netaikomas joks mokestis. Būtent dėl to per Lichtenšteino fondus dažnu atveju tvarkomas didesnis paveldėtas turtas.
Nemažai Vakarų Europos senųjų šeimų iš kartos į kartą naudojasi šioje šalyje įkurtais šeimos fondais sprendžiant paveldėjimo klausimus. Sukuriamas fondas, į kurį „sudedamas“ turimas nekilnojamas turtas, akcijos, verslai, o fondas paskirsto pelną pagal paveldėjimo teises ir pagal jį sukūrusio šeimos nario norus. Tokiu būdu turtas apsaugomas nuo „išparceliavimo“ ir nuo teismų bei ginčų – viskas skaidru ir neliečiama.
Lietuvoje nulinis mokesčio tarifas paveldėtam turtui galioja tik artimiausiems – pirmos grupės paveldėtojams, o kitiems galioja iki 10 procentų mokestis. Be to, valstybėje ruošiamasi įvesti progresinius mokesčius, taigi brangesnis turtas gali būti apmokestintas dar labiau. Lichtenšteine to nėra.
Kodėl daugelis investicinių fondų bazuojasi Lichtenšteine? Todėl, kad čia nėra pelno mokesčio – įmonėms, kurios nevykdo veiklos, bet valdo investicijas, taikomas fiksuotas 1800 Šveicarijos frankų – mažiau nei 2000 eurų fiksuotas metinis mokestis. Ir viskas!
Kadangi tai yra Europos Ekonominė Erdvė, šalyje gautos pajamos neapmokestinamos dvigubai. Taigi, gautų Lichtenšteine pajamų VMĮ Lietuvoje neturės teisės apmokestinti dar kartą.
Turtas Lichtenšteine tampa atskiru juridiniu vienetu
Konfidencialumas – dar vienas šios šalies privalumas. Jis vienas aukščiausių visoje Europoje. Fondų ir bendrovių savininkai nėra viešinami, naudos gavėjų ir steigėjų duomenys taip pat yra neatskleidžiami. Prieigą prie tokių duomenų turi tik teisėsauga, griežtai prižiūrima vietos institucijų, tačiau visuomenei tokie duomenys neviešinami. Tai didžiulis privalumas, palyginus su tokiomis šalimis kaip Lietuva, kur turto savininkai ar naudos gavėjai dažniausiai yra viešai žinomi.
Kitas aspektas – dalyvavimas viešuose konkursuose įsigijant turtą ar verslą ir siekiantiems diskretiškumo. Tokiu atveju dalyvauja Lichtenšteino fondas, o kas jį valdo lieka paslaptimi. Tuo tarpu mūsų šalyje diskretiškumo išsaugoti praktiškai neįmanoma.
Dar vienas privalumas – apsauga nuo kreditorių. Perkėlus savo turtą į fondą Lichtenšteine jis tampa atskiru juridiniu vienetu be akcininkų ir formaliai fondo valdomas turtas nėra žmogaus ar lietuviškos įmonės – kilus nesutarimams su kreditoriais tai gali tapti svarbiu argumentu. O areštuoti tokio fondo turtą yra be galo sunku, nes Lichtenšteinas nepripažįsta kitų valstybių teismų sprendimų, ypač jeigu tai liečia turto areštą. Tuo dažnai naudojasi turtingos šeimos – fondas tampa turto apsauga skyrybų atveju.
Fondas yra tarsi atskiras vienetas, jis nepriklauso nei steigėjui, nei valdytojui, nei naudos gavėjui. Dėl to turto arešto atveju fondo valdomo turto areštuoti praktiškai neįmanoma, nebent būtų įrodyta, kad jis įsteigtas panaudojus neteisėtai gautas lėšas.
Lichtenšteinas pasižymi dar vienu neabejotinu privalumu – itin stabilia įstatymine baze bei maksimaliu kredito reitingu – AAA. Įstatymai praktiškai nekinta jau daug dešimtmečių, kas yra neįprasta tokiose šalyse kaip Lietuva.
Vis daugiau Baltijos šalių verslininkų pasuka į Lichtenšteiną. Vienas turtingiausių Estijos verslininkų Margus Linnamae yra vienas naujausių atvejų, kuris nusprendė iškelti savo milijardinį turtą iš Estijos ir perkelti jį į Lichtenšteiną. Manoma, kad ir tokio giganto kaip IKEA turtas yra valdomas per fondą Lichtenšteine.
Šalis be trūkumų? Tokių nebūna
Lichtenšteino teikiamomis privilegijomis gali naudotis tik didelį turtą valdantys asmenys arba įmonės. Nes turto valdymas ir priežiūra kažkiek kainuoja. Sąlyginai nedaug – iki 20 000 eurų per metus, tačiau visgi pakankamai daug, kad neapsimokėtų į šalį perkelti mažesnių įmonių ar ne tokį brangų turtą.
Aišku, diskretiškumas, anonimiškumas ir saugumas kainuoja – kartais dešimt ar dvidešimt tūkstančių yra tas mokestis, kuris užtikrina saugią ateitį.
Šiuos kaštus galima dar labiau susimažinti, tačiau tam reikia tapti Lichtenšteino gyventoju. O juo tapti yra ypatingai sunku. Šalis labai saugosi ir per metus gyventojo statusą suteikia mažiau negu šimtui žmonių.
Maždaug 50-čiai asmenų statusas suteikiamas atskirais vyriausybės nutarimais ir tik įrodžius, kokia naudą jis atneš Lichtenšteinui kaip valstybei. Likę keliolika leidimų nuolatiniam gyvenimui skiriami burtų tvarka. Tačiau į šias vietas pretenduoja kartais daugiau kaip dešimt tūkstančių žmonių į vieną vietą.
Iliustracija – pranešimo organizatorių.
