Per artimiausią dešimtmetį tūkstančiams Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių teks spręsti vieną sudėtingiausių klausimų – kas bus toliau su jų verslu, kai dabartiniai savininkai išeis į pensiją. Ant prekystalio atsidursiantis šeimos verslas neišvengiamai kels sau klausimą, kaip padidinti vertę prieš pardavimą.
Baltijos šalyse stebime per 1000 smulkių ir vidutinių įmonių. Dauguma jų priklauso 55-60 metų amžiaus pirmosios kartos verslininkams, pradėjusiems veiklą po nepriklausomybės atkūrimo.
Kaip rašoma „Baltic Family Capital“ išplatintame pranešime žiniasklaidai, šių savininkų vaikai ne visada suinteresuoti perimti šeimos verslą, ypač jei jis veikia gamybos, logistikos ar kituose vadinamuosiuose „mėlynosios apykaklės“ sektoriuose. Tai reiškia, kad per ateinančius kelerius metus Lietuvoje neišvengiamai išaugs įmonių pardavimų banga – kartu su poreikiu atrasti naujus, ilgalaikius investuotojus.
Skirtingai nei Latvijoje ar Estijoje, didelė dalis Lietuvos gamybos ir paslaugų verslų veikia už sostinės ribų: Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje. Vis dėlto antroji verslininkų karta, net jei turi ryšių su šeimos verslais, dažnai gyvena ir dirba Vilniuje.
Toks geografinis atotrūkis didina riziką smulkių ir vidutinių įmonių savininkams, tačiau kartu atveria naujas galimybes ieškoti ilgalaikio arba nuolatinio investuotojo.
Kaip padidinti įmonės vertę prieš pardavimą
Planuojant įmonės pardavimą ar investuotojo pritraukimą svarbūs trys žingsniai.
Pirmiausia, svarbu apsibrėžti sandorio apimtį. Įsitikinkite, kad parduodamas juridinis asmuo apima visas veiklos sutartis ir turtą. Jei norite išlaikyti nekilnojamąjį turtą, atskirkite jį į atskirą įmonę. Informuokite pirkėją apie bet kokius asmeninius ar kitus sandorius sudarytus ne rinkos sąlygomis.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios sandoriai žlunga atliekant patikrinimą, yra pasitikėjimo tarp pirkėjo ir pardavėjo trūkumas. Išsamus ir tikslus informacijos atskleidimas padeda sumažinti žlugimo riziką.
Antra, neinvestuokite laiko ir išteklių į beprasmiškus įmonių vertinimus. Kiekvienais metais Baltijos šalių verslininkai išleidžia milijonus eurų brangiems, bet dažnai realybės neatspindintiems „nepriklausomiems vertinimams“. Šie vertinimai, kuriuos atlieka konsultacinės ir audito įmonės, retai atsižvelgia į rinkos požiūrį, kuris galutinai ir nulemia kainą, kadangi verslas yra vertas tiek – kiek rinka pasiryžusi sumokėti. Pirkėjai vertinimus atlieka nemokamai.
Trečia, įmonės savarankiškumas. Pirkėjai nori matyti įmonę, kuri gali generuoti pelną nepriklausomai nuo jos įkūrėjo. Tinkamai struktūruota valdymo komanda, aiškūs procesai ir deleguota atsakomybė ne tik didina įmonės vertę, bet ir palengvina perėjimą naujam etapui.
Lietuvoje – augimo, bet ir perėjimo metas
Lietuvos verslo savininkai šiandien atsidūrę lūžio taške. Viena vertus, tai sparčiausiai auganti ekonomika regione, turinti geriausius rezultatus tiek pagal apyvartos, tiek pagal atlyginimų augimą. Kita vertus, būtent čia ryškiausi du iššūkiai – kartų kaita ir geografinis atotrūkis tarp verslo ir įpėdinių.
Abi šios tendencijos rodo, kad artimiausiais metais įmonės vis dažniau ieškos ilgalaikių finansinių ir strateginių partnerių, galinčių ne tik investuoti, bet ir užtikrinti tęstinumą.
Iliustracija iš portalo VERSLI MAMA archyvų.
