Nors gali atrodyti, kad vaikus auginančios dvi mamos Lietuvoje vis dar retenybė, taip nėra. Šeimą su moterimi sukūrusios pašnekovės teigimu, tokių porų nemažai, tačiau jos to neafišuoja arba netgi slepia.
Saugią aplinką susikūrė pati
Šiuo metu Austė (vardas pakeistas) yra vieniša mama, nes jos ir partnerės keliai išsiskyrė. Paklausta, ar gyvenime jaučiasi saugiai kaip LGBT bendruomenės narė, moteris sako saugią aplinką susikūrusi pati.
„Jaučiuosi visiškai gerai, nes esu psichologė ir turiu privačią praktiką – tai reiškia, kad, jei ir tenka bendrauti su kolegomis, jie yra mano pačios pasirinkti. Jais galiu pasitikėti ir jie yra draugiški LGBT bendruomenei. Mano artima aplinka man palanki, bet aš ją taip susidėliojau“, – sako moteris.
Anot jos, šeimų, kuriose vaikus augina du tos pačios lyties asmenys, pavyzdžiui, dvi mamos, Lietuvoje yra pakankamai daug. Austė su partnere sako abejojusios tik dėl vieno – ar tokią šeimą kurti gimtojoje šalyje.
Yra šeimų, kurios atviresnės tik savo aplinkoje. Yra ir tokių šeimų, kuriose daug melo ir slapstymosi. Pavyzdžiui, yra oficialios santuokos, pristatomas vyras, kuris galimai yra biologinis vaiko tėtis, o tik artimiausi draugai ir giminaičiai žino tikrąją tiesą. Žmonės įvairiai renkasi gyventi.
„Galvojome, galbūt verta išvažiuoti bent laikinai dėl įvairių teisinių niuansų. Dėl šeimos kūrimo buvau tvirtai apsisprendusi. Žinojau, kad noriu auginti vaiką ir galiu jam suteikti pakankamai geras sąlygas augti“, – sako pašnekovė, su partnere partnerystės neįteisinusi.
Nors pernai teismas priėmė istorinį sprendimą ir pripažino dvi kitas moteris mamomis, tačiau, pasirodo, tai įmanoma ne visiems. „Pasidžiaugiau, kad atsirado tokia galimybė. Mes su partnere jau buvome išsiskyrusios. Be to, tai itin specifinis atvejis dėl tam tikrų aplinkybių ir mūsų atveju tai nebūtų tikę“, – pastebi ji.
Su vaiko tėčiu Austė palaiko draugiškus santykius, o su partnere po skyrybų ryšius nutraukė.
„Vaiko tėtis dalyvauja vaiko gyvenime, tikrai rūpinasi ir prižiūri. Su partnere nebendraujame, teko priimti skaudžius sprendimus dėl jos nesprendžiamų priklausomybių, kurios pasidarė žalingos ir man, ir vaikui. Manau, kad net jei būtų buvusi oficiali šeima, būčiau siekusi teisinio atsiribojimo“, – sako moteris.
Santykių sėkmė nuo lyties nepriklauso
Austė sako, kad LGBT bendruomenės palaikymas jai svarbus, tačiau ji nėra aktyvi įvairių renginių dalyvė. „Mano darbas labai su tuo susijęs. Taip susiklostė, kad į mane kreipiasi daug LGBT asmenų. Tai natūraliai integravosi į mano gyvenimą“, – sako ji.
Anksčiau pašnekovė buvo ištekėjusi už vyro. Būdama daugiau nei trisdešimties tvirtai nusprendė, kad nori auginti vaiką ir pasirinko jo susilaukti su esama partnere. Ji sako, kad žmonių santykiai nepriklauso nuo lyties, o tik nuo pačių asmenybių.
„Kas gali skirtis, tai lyčių vaidmenys. Bet jie gali skirtis ir skirtingų lyčių šeimose. Vienos lyties šeimose šie vaidmenys nėra tokie kultūriškai įkalti. Bet, manau, kad šiais laikais yra ir sąmoningų vyrų, kurie neužsifiksuoja ties tradiciniais lyčių vaidmenimis. Taip pat tos pačios lyties šeimose galima įkristi į netinkamą vaidmenų pasiskirstymą“, – sako Austė.
Įvairūs tyrimai rodo, kad su dviem mamomis augantys vaikai yra ne tik tolerantiškesni lyties neatitinkančiam elgesiui kituose, bet ir savo tėvus laiko labiau prieinamais bei patikimais, taip pat dažniau su jais kalbasi apie emocines problemas.
Kitas dažnas visuomenėje sklandantis stereotipas – kad vaikui reikalingi skirtingų lyčių tėvai. „Suprantu, kad tai kyla iš kultūrinių dalykų, bet, manau, kad vaikas gali sveikai augti ir kitaip“, – įsitikinusi pašnekovė.
„Labai tikiu, kad vaikui reikia meilės ir kad ją gali duoti įvairūs žmonės. Ir įprastose šeimose vaikai gali augti apleisti. Sudėtingas klausimas, ar vienos lyties šeimose reikalingas vaidmenų pasiskirstymas. Kita vertus, vaikas neauga izoliuotas, jis mato pasaulį. Tarkim, mano vaikas, nepaisant visų virsmų, auga pakankamai saugioje, besirūpinančioje ir mylinčioje aplinkoje. Manau, kad tai yra svarbiausia“, – sako pašnekovė.
Norėtų, kad saugumas būtų norma
Austės sūnui – penkeri. Pasak jos, vaikas jų šeimos situaciją priima natūraliai.
„Jis mato įvairovę. Kol jam nekyla klausimų, specialiai nieko neaiškinu. Noriu, kad jis būtų atviras įvairovei, kad suprastų, jog žmogus gali būti visoks, toks, koks jis jaučiasi. Pavyzdžiui, esame turėję gana sunkių diskusijų apie rasizmą. Jei kyla klausimų, mes tiesiog kalbamės“, – sako berniuko mama.
Pasak jos, šeimoje stengiamasi nediegti, pasaugoti nuo lyčių stereotipų. Tačiau, taip atsitiko, kad jis yra labai tipiškas berniukas, ir su tuo viskas yra gerai.
Moteris sako, kad ji ir jos šeima šiuo metu jaučiasi pakankamai komfortiškai, tačiau tam reikėjo priimti daug gerai apgalvotų sprendimų. Vienas tokių – privačios ugdymo įstaigos vaikui.
Kadangi Austė pati dirba su LGBT paaugliais, jie atsineša savo istorijas, iš kurių esą galima suprasti, kad šiai dienai jai būtų nesaugu savo vaiką leisti į valstybinę mokyklą.
„Vaikas eis į mokyklą, kuria mes pasitikime LGBT klausimu ir kurioje nėra toleruojama homofobija. Norėčiau, kad mums toks klausimas nekiltų ir lygiai taip pat pasitikėdami galėtume vaiką leisti į valstybinę mokyklą. Tikiu, kad yra tokių valstybinių mokyklų, kuriose viskas gerai, bet nepasitikėjimas yra ir jis nėra be pagrindo“, – sako psichologe dirbanti pašnekovė.
„Deja, toks saugumas kainuoja brangiai ir ne visi tą sau gali leisti“, – pažymi ji.
Tokios pat teisės
Pasak Austės, vaikas, augantis LGBT šeimoje, nėra kaltas ir neturi dėl to nukentėti. Ji norėtų, kad būtų labai aiški valstybės pozicija, pilnas visų šeimų įteisinimas su visomis lygiavertėmis teisėmis.
„Tokios šeimos turėtų turėti tokias pačias teises, kaip ir kitos šeimos. Nematau priežasties, dėl ko jos turėtų turėti kitokias teises. Tai liečia motinystės atostogas, nedarbingumo pažymėjimus, kuo gali pasinaudoti tik vienas, todėl žmonės nebegali ieškoti geriausių sprendimų šeimoje“, – pastebi pašnekovė.
Austė sako nesitikinti, kad staiga pasikeis visuomenės požiūris, tačiau bent jau valstybė galėtų ir turėtų suteikti tvirtesnį užnugarį.
Mes nešame papildomą visuomenės netolerancijos krūvį ir jis ateina į kiekvieną gyvenimo sritį.
„Kur tik eidavome, šis klausimas visuomet būdavo šalia. Renkantis nėštumo priežiūros ar gimdymo paslaugas negali eiti pas bet kurį gydytoją, nes nežinai, kaip elgsis, kaip pažiūrės. Negali vesti vaiko į bet kurį darželį. Žinoma, susikūrėme kuo saugesnę aplinką, tačiau norėtume, kad nereikėtų apie tai galvoti ir mūsų vaikas būtų toks pat saugus kaip ir bet kuris kitas vaikas“, – sako ji.
Moteris džiaugiasi, kad jos šeimai su medikais sekėsi. Tačiau iš kitų istorijų pastebi, kad pastariesiems dažnai vis dar trūksta sąmoningumo.
„Kartą nuvedžiau vaiką pas gydytoją. Jis buvo dar mažesnis ir sako – o aš turiu dvi mamas! Gydytoja atsisuko, pažiūrėjo į jį ir sako – kaip tau pasisekė!“, – su šypsena prisimena Austė.
Tarp kitko
2024 m. gruodžio pradžioje Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė istorinį sprendimą, kuriuo remiantis oficialiai pripažinta, kad dviejų vaiką šeimoje auginančių moterų – Lietuvos žmogaus teisių centro vadovės Jūratės Juškaitės ir Lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės – dukra turi dvi mamas.
Iliustracija sukurta su AI Google Gemini.
