Pinigai

Kaip pertvarkyti individualią įmonę į UAB ar MB be klaidų

Individualios įmonės pertvarkymas į UAB ar MB dažnai suvokiamas kaip formalus žingsnis link „saugesnio“ verslo modelio. Pasak advokatų kontoros WIDEN partnerės, advokatės Džiugintos Balčiūnės (nuotraukoje), praktikoje būtent šiame procese daroma nemažai klaidų, kurios vėliau kainuoja brangiai – tiek laiko, tiek pinigų, tiek ramybės prasme. Štai 7 dažniausios klaidos, kurias vis dar daro verslininkai.

1. Tikėjimas, kad pertvarkymas automatiškai „nubraukia“ senas skolas

Viena pavojingiausių iliuzijų – manyti, kad pertvarkius individualią įmonę į UAB ar MB visos ankstesnės problemos lieka praeityje.

Advokatė primena, kad iš tiesų įmonė išlaiko visas iki pertvarkymo turėtas prievoles ir įsiskolinimus. Be to, buvęs savininkas dar 3 metus gali būti asmeniškai atsakingas už senus įsipareigojimus ir skolas.

„Pertvarkymas padeda apsisaugoti ateityje, bet praeities problemų automatiškai neištrina. Jei iki pertvarkymo buvo rizikų, jos gali išlįsti ir vėliau – jau po to, kai įmonė veikia nauju pavadinimu ir nauja forma.

2. Kreditorių informavimas „dėl varnelės“

Kreditorių informavimas neretai vertinamas kaip techninis reikalavimas. Praktikoje būtent čia ir kyla daugiausia ginčų.

„Jei kreditoriai apie pertvarkymą sužino per vėlai arba negauna visos reikalingos informacijos, jie gali ginčyti procesą ar reikalauti papildomų garantijų. Dažna situacija, kai ilgalaikis tiekėjas apie pertvarkymą sužino ne iš įmonės, o iš Registrų centro – tuomet dingsta pasitikėjimas įmone, gali netgi būti griežtinamos sąlygos“, – pabrėžia D. Balčiūnė.

3. Neįvertinami visi įsipareigojimai

Verslas dažnai fokusuojasi į „didžiąsias“ skolas, pamiršdamas garantinius įsipareigojimus, ilgalaikes sutartis, galimus ginčus, mokestines rizikas. Po pertvarkymo šios prievolės niekur nedingsta ir gali netikėtai užklupti.

4. Pasirenkama teisinė forma pagal populiarumą

UAB – populiariausia, bet ne visada tinkamiausia verslo organizavimo forma. Kartais verslui labiau tiktų MB ar kita forma. Tačiau sprendimas priimamas neįvertinus veiklos masto, planuojamų investicijų, valdymo modelio ir mokestinių aspektų.

Advokatė D. Balčiūnė atkreipia dėmesį, kad populiariausia verslo teisinė forma gali būti patraukli iš šalies, bet kasdienėje veikloje tampa nepatogi būtent jūsų verslui.

5. Pamirštama, kad keičiasi ne tik pavadinimas

Pertvarkymas reiškia ne tik naują teisinę formą, bet ir:

•           naujus steigimo dokumentus,

•           galimai kitokį valdymą,

•           pakeitimus bankuose, licencijose, sutartyse,

•           vidinių procesų peržiūrą.

Specialistė sako, kad jei tai neatliekama laiku, kyla chaosas: sutartys nebeatitinka realybės, bankai prašo papildomų dokumentų, veikla stringa.

„Patariu pasidaryti dokumentų, procesų, tiekėjų auditą ir ruoštis verslo teisinės formos keitimui iš anksto – taip suvaldant rizikas ir galimus veiklos trikdžius“, – pataria advokatė.

6. Neįvertinama asmeninė savininko situacija

Pertvarkant individualią įmonę dažnai pamirštamas vienas jautriausių aspektų – šeima. Individualios įmonės savininkas už įmonės prievoles atsako visu savo asmeniniu turtu, o tam tikrais atvejais rizika gali paliesti ir sutuoktinio turtą. Pertvarkymas šias rizikas sumažina, bet jų visiškai nepanaikina.

Advokatė perspėja, kad dažna klaida, jei sprendimas pertvarkyti individualią įmonę priimamas nepasitarus su šeima, neįvertinus bendro turto, įsipareigojimų. Tik kilus ginčui, susidarius skoloms ar kilus bankroto grėsmei, paaiškėja, kad rizikuojama ne tik verslu, bet ir bendru šeimos turtu.

7. Pertvarkymas atliekamas be plano

„Didžiausia klaida – žiūrėti į pertvarkymą kaip į tikslą, o ne kaip į proceso dalį. Neatsakius į klausimus, kur verslas bus po 2–3 metų, ar bus pritraukiami nauji partneriai, ar planuojamas verslo pardavimas, pertvarkymas tampa tik dokumentų pakeitimu, bet ne strateginiu sprendimu“, – perspėja advokatė.

Individualios įmonės pertvarkymas gali būti labai veiksmingas būdas sumažinti rizikas ir paruošti verslą augimui. Tačiau tik tada, kai jis atliekamas sąmoningai, ne formaliai. Dauguma klaidų kyla ne dėl teisės aktų sudėtingumo, o dėl per didelio optimizmo ir neįvertintų praktinių detalių.

Džiuginta Balčiūnė yra advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, įmonių teisės, susijungimų bei įsigijimų praktikos vadovė. Nuotrauka – pranešimo organizatorių.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.