Daugelis esame girdėję, kad santaupos laikomos sąskaitoje ilgainiui nuvertėja, todėl pinigus verta investuoti. Tačiau daugeliui žmonių investavimo pradžia vis dar atrodo sudėtinga – kyla klausimų, nuo ko pradėti ir kaip išvengti klaidų.
Daugeliui žmonių investavimas atrodo sudėtinga sritis, skirta tik patyrusiems specialistams.
Tačiau, pasak ekspertų, investavimas neturi prasidėti nuo sudėtingų sprendimų ar didelių sumų.
Iš tikrųjų svarbiausia pradėti nuo pagrindų – susikurti finansinį saugumą, sukaupti žinių, išsikelti tikslus. Tuomet investavimas tampa daug suprantamesnis ir kelia mažiau įtampos.
1. Sukaupti finansinį rezervą
Prieš pradėdami investuoti pirmiausia pasirūpinkite savo finansiniu saugumu. Tam prireiks finansinio rezervo, skirto netikėtoms gyvenimo situacijoms.
Dažniausiai rekomenduojama turėti bent 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio santaupas. Tai gali būti pinigai, skirti nenumatytiems atvejams – netekus darbo, susidūrus su sveikatos problemomis ar prireikus skubaus remonto. Tokia finansinė pagalvė suteikia stabilumo ir leidžia investuoti ramiau.
Pabrėžiama, kad šis rezervas turėtų būti laikomas lengvai pasiekiamoje vietoje, pavyzdžiui, atskiroje banko sąskaitoje, ir nenaudojamas investicijoms.
2. Susikurti žinių pagrindą
Antras žingsnis – suprasti pagrindines investavimo sąvokas. Pradedantiesiems dažnai sudėtingiausia yra susigaudyti informacijos gausoje, o straipsniuose ir diskusijose vartojama daug įvairių terminų.
Verta pradėti nuo pagrindų: suprasti, kas yra rizika, diversifikacija, skirtingos investicijų rūšys ar investavimo horizontas.
Žinių galima semtis iš įvairių šaltinių: knygų, straipsnių, tinklalaidžių ar finansinių ekspertų įžvalgų. Net ir pagrindinės žinios padeda išvengti dažniausių pradedančiųjų klaidų ir leidžia priimti labiau apgalvotus sprendimus.
3. Nusistatyti tikslą ir įvertinti riziką
Prieš investuojant svarbu atsakyti į kelis pagrindinius klausimus: kam investuojate, kiek laiko galite tam skirti ir kokią riziką esate pasiruošę prisiimti.
Vieniems investavimo tikslas gali būti pensija, kitiems – santaupos vaikų ateičiai ar pradiniam būsto paskolos įnašui.
Turint tikslą lengviau išlaikyti discipliną ir nenukrypti nuo plano, ypač tada, kai rinkos svyruoja ar investicijų vertė laikinai sumažėja.
Taip pat svarbu įvertinti, kaip reaguotumėte į investicijų vertės svyravimus – tai jūsų rizikos tolerancija. Jei, pavyzdžiui, daugiau kaip 30 proc. ar net 60 proc. sumažėjusi investicijų vertė sukeltų diskomforto, verta rinktis konservatyvesnes investavimo strategijas bei įrankius.
4. Praktikuotis ir mokytis
Jei investavimo pradžia vis dar atrodo bauginanti, verta pradėti nuo praktikos be realios finansinės rizikos. Tai ypač naudinga tiems, kurie dar tik mokosi vertinti riziką ir priimti investicinius sprendimus.
Internete galima rasti investavimo simuliatorių ir virtualių portfelių, kurie leidžia išbandyti investavimo principus nenaudojant tikrų pinigų. Tai padeda geriau suprasti rinkos veikimą ir įgyti pasitikėjimo prieš investuojant tikras santaupas.
5. Pradėti nuo mažų sumų
Kai jau turite finansinį rezervą, pagrindines žinias ir aiškų tikslą, paskutinis žingsnis – tiesiog pradėti.
Investavimas yra ilgalaikis procesas, kuriame svarbiausia nuoseklumas ir disciplina. Taigi, pradėti galima ir nuo nedidelių, bet reguliarių investicijų. Taip palaipsniui įgysite patirties ir geriau suprasite, kaip veikia rinkos, įgysite vertingos praktikos.
Investuoti reikėtų tik tuos pinigus, kurių praradimas nesukeltų finansinio nestabilumo, kadangi bet koks investavimas visada yra susijęs su rizika.
Kiekvieno investuotojo kelias skirtingas, tačiau daugeliu atvejų svarbiausia pradėti. Net mažos, bet reguliarios investicijos ilgainiui gali atnešti rezultatą – reikia tik noro, drąsos ir šiek tiek laisvų lėšų.
Tekstas parengtas pagal „Luminor“ banko pranešimą spaudai.
Asociatyvi iliustracija – iš portalo VERSLI MAMA archyvų.
