Mažoji bendrija (MB) šiandien tapo vienu aiškiausių atsakymų, nuo ko pradėti verslą. Tačiau jos steigimas – ne vien techninis veiksmas. Tai sprendimų seka, kuri nulemia pirmuosius verslo metus.
Verslas dažniausiai neprasideda nuo idėjos kurti įmonę. Jis prasideda nuo pirmo kliento, nuo užsakymo, kuris jau per rimtas būti atsiskaitytas „asmeniškai“, nuo jausmo, kad veikla tapo daugiau nei bandymas. Ir būtent šiame taške daug kas sustoja: kaip pradėti teisingai, neapsunkinant savęs dar neprasidėjus realiam darbui?
Kodėl MB yra protingiausias pasirinkimas
Mažoji bendrija dažnai apibūdinama kaip paprasta forma, bet iš tiesų jos stiprybė – prisitaikymas prie realaus verslo tempo. Ji neskirta „dideliems planams ateityje“, ji skirta veiklai dabar.
Be įstatinio kapitalo, be privalomo direktoriaus, be struktūros, kuri reikalauja išlaidų dar iki pirmų pajamų. Dėl to MB dažnai renkasi ne tik pradedantieji, bet ir tie, kurie jau turėjo verslą ir nenori kartoti ankstesnių klaidų.
Kaip atrodo MB steigimas
Steigimo procesas Lietuvoje yra visiškai skaitmenizuotas. Visi veiksmai atliekami per Registrų centro savitarną, naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą. Tai leidžia steigti įmonę neprisitaikant prie institucijų darbo laiko ir nesustabdant kasdienės veiklos.
Pats procesas yra logiškas ir nuoseklus. Tačiau svarbu suprasti, kad greitis čia priklauso ne nuo sistemos, o nuo to, kiek sprendimų esi pasiruošęs priimti iš anksto.
Ne veltui daugelis būsimų steigėjų prieš registraciją skiria laiko analizei ir ieško aiškių gairių, kad suprastų ne tik formalius žingsnius, bet ir tai, kas laukia po įregistravimo.
Sprendimai, kurie daromi dar iki registracijos
Didžiausios klaidos MB atveju daromos ne pildant formas, o atidedant klausimus „vėliau“.
Kaip bus priimami sprendimai? Ar veikla bus vykdoma vieno, ar su partneriais? Ar planuojama samdyti žmones?
Šie dalykai turi būti apgalvoti iš anksto, nes būtent jie formuoja nuostatus ir kasdienę veiklą. MB suteikia laisvę, bet tik tiems, kurie ją struktūruoja patys.
Pinigų judėjimas MB viduje
Vienas didžiausių MB privalumų – lankstus požiūris į pajamas. Čia nėra pareigos mokėti sau fiksuoto atlyginimo kiekvieną mėnesį.
Lėšos gali būti paliekamos bendrijoje, kai reikia augimo, arba išsiimamos asmeniniams poreikiams tada, kai tai prasminga. Tai leidžia verslui kvėpuoti, ypač pradžioje, kai pajamos dar nėra stabilios.
Kam MB labiausiai tinka
Mažoji bendrija geriausiai atsiskleidžia ten, kur svarbiausia yra žmogaus kompetencija, o ne infrastruktūra:
- paslaugų versluose, kur dirbama projektiniu principu;
- IT, dizaino, rinkodaros ir kūrybinėse srityse;
- konsultacinėje veikloje;
- e. prekybos startuose;
- šeimos ar draugų versluose, kur sprendimai turi būti greiti.
Tokiose veiklose MB leidžia dirbti oficialiai, išrašyti sąskaitas ir kartu neapsunkina kasdienybės.
Apskaita kaip orientyras
Nors MB apskaita laikoma supaprastinta, ji greitai tampa svarbia verslo dalimi.
Būtent čia daug kas pirmą kartą pamato, kaip realiai juda pinigai, kur dingsta marža ir kiek kainuoja sprendimai. Tvarkinga apskaita leidžia ne tik deklaruoti, bet ir valdyti.
Mažoji bendrija neslepia skaičių – ji juos išryškina, o tai tampa dideliu privalumu tiems, kurie nori augti sąmoningai.
MB steigimas nėra tik pradžia dokumentuose. Tai pradžia mąstyme, kur laisvė eina kartu su atsakomybe, o paprastumas – su aiškumu.
Asociatyvi iliustracija iš portalo VERSLI MAMA archyvų.
