Rugsėjo 1-oji priverčia šeimas perjungti finansinį režimą. Kaip tai padaryti sklandžiai, pataria SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė (nuotraukoje).
Sezonų kaita Lietuvoje lemia ne tik aprangos pokyčius, bet ir finansinį elgesį. Tėvams tenka planuoti vaikų pasirengimo naujiems mokslo metams biudžetą.
Kaip rašoma pranešime spaudai apie SEB banko iniciatyva atliktą vasaros išlaidų tyrimą, atostogų malonumai beveik pusei (45 proc.) šeimų Lietuvoje sudarė didžiausias išlaidas: buvo daug ledų, batutų, atrakcionų, vandens dviračių ir kitų pramogų.
Rugsėjo 1-oji ateina su savais poreikiais: laukia nauji pirkiniai, artėja šildymo sezonas, atsiranda kiti išlaidų prioritetai. Žvelgdamos į priekį, dalis šeimų pradeda planuoti rudens ar žiemos atostogų biudžetus – kad būtų ko laukti. Tai padaryti sklandžiai padės keli pagrindiniai žingsniai.
Pirmas žingsnis: peržvelkite ir išanalizuokite išlaidas
Finansų valdymas reikalauja nuolatinio dėmesio. Dažniausiai jų sudėtingumas priklauso nuo anksčiau sukauptos patirties ir išmoktų pamokų, taip pat – nuo motyvacijos bei susitarimų laikytis disciplinos siekiant finansinių tikslų.
Tad pirmasis žingsnis – savo finansinių įpročių pažinimas ir analizė. Naudojant patogius įrankius, fiksuojant ir sekant savo išlaidas, tai nėra sudėtinga.
45 proc. SEB apklausos dalyvių nurodė, kad vasaros atostogų metu didžiausią išlaidų dalį sudarė pramogos. Antroje vietoje pagal išlaidų svorį atsidūrė kelionės (34 proc.), vos aplenkusios kasdienes išlaidas.
Maždaug ketvirtadalis nurodė, kad didžiausios išlaidos per atostogas teko maistui. Tokia pati apklaustųjų dalis teigė, kad per atostogas reikšmingai kainavo vasaros stovyklos vaikams.
Apibendrinant, didžioji dalis šeimų Lietuvoje pripažįsta, jog vasarą savo finansus valdo šiek tiek kitokiu režimu.
Antras žingsnis: perskirstykite planą pagal rudens poreikius
Rugsėjo 1-oji atneša supratimą, kad laisvų pinigų gali sumažėti, nes reikia įsigyti naujų drabužių, kuprinę, kanceliarinių prekių, mokėti už įvairius būrelius, transportą ir maistą mokykloje. Lengviau suvokti pokyčius padeda išlaidų planavimas – antrasis svarbus žingsnis.
Sudarykite finansinį rudens planą. Reguliari jo peržiūra ir koregavimas, atsižvelgiant į išlaidų eilutes, yra vertinga praktika, stiprinanti finansinę discipliną.
Kai kurios šeimos į kalendorius įsitraukia priminimus ir periodiškai skiria laiko perplanuoti savo finansus. Tai leidžia iš anksto subalansuoti finansus – turėti storesnę pagalvę, kai išlaidų bus daugiau, ir apibrėžti laikotarpį, kai laisvų pinigų pagausės.
Apskritai, šeimos ar asmeninį finansų planą naudinga peržvelgti ne tik keičiantis sezonams, bet ir po svarbesnių finansinių pokyčių, pavyzdžiui, jei pasikeičia gaunamos pajamos, nebelieka senų finansinių įsipareigojimų arba atsiranda naujų. Tai – norų palyginimas su galimybėmis ir pasitikrinimas, ar savo pinigus skiriate tam, kas tuo metu svarbiausia.
Programėlė išmaniajame telefone išlaidas išskaido į atitinkamas kategorijas ir supaprastina analizę – galima aiškiai matyti, ar kiekvienai iš kategorijų (maistui, transportui, pramogoms ir kt.) išleidžiate tiek, kiek esate suplanavę.
Trečias žingsnis: padėkite vaikui sudėlioti biudžetą
Kiekviena naujų mokslo metų pradžia suteikia progą pasvarstyti, kiek vaikai galėtų įsitraukti į savo biudžeto planavimą ir valdymą, kiek principų jie galėtų įsidiegti ir taikyti patys, be tėvų pagalbos.
Juolab kad dalis jaunuolių šią vasarą pirmą kartą savarankiškai užsidirbo – pajuto kitokią pinigų vertę.
SEB banko apklausa atskleidė, kad dirbti šią vasarą planavo maždaug dešimtadalio (11 proc.) apklaustų šeimų vaikai, didelė dalis – pirmą kartą.
Panašus skaičius respondentų teigė, kad jų vaikai uždirba kišenpinigių atlikdami smulkius darbus, pavyzdžiui, padėdami kaimynams, prižiūrėdami gyvūnus, tvarkydami aplinką. Pažymėtina, kad kone keturis kartus daugiau (39 proc.) buvo tokių, kurie nurodė, jog vaikai dar savarankiškai neužsidirba, tačiau norėtų pabandyti.
Taigi, jauniausieji Lietuvoje yra motyvuoti. Didžioji dalis suvokia, kad pajamų šaltinis – ne vien kišenpinigiai. Be to, savo jėgomis uždirbtų pinigų vertė paprastai yra didesnė, nes tai – rezultatas už pastangas.
Kaip išvengti emocijų audrų
Gerus finansinius rezultatus norisi išlaikyti nuo ilgiau, tad stiprėja motyvacija atitinkamai valdyti ir savo norus, pinigus leidžiant apgalvotai ir atsakingai, atliepiant visus poreikius. Ši patirtis – trečias reikšmingas žingsnis, perjungiant finansinį režimą prieš mokyklą.
Apsipirkimas mokslo metams yra šio perjungimo momentas, kuriam verta pasirengti iš anksto, dar namuose. Aptarkite su vaikais, ko iš tiesų prireiks mokyklai, kaip rasti geriausias kainas, kokias konkrečias prekes kada pirkti. Čia svarbu atskirti, ko tikrai reikia, nuo to, ko tiesiog norisi. Juk kiekvienas biudžetas yra ribotas, o norų suvaldymas ir susitarimas padeda išvengti emocijų audros prie parduotuvės lentynos.
Mokant vaikus atsakingai tvarkyti pinigus, svarbu rodyti, kad finansų valdymas – tai ne tik apie taupymą, o apie protingus pasirinkimus, kuomet mokomės išleisti pinigus tam, kas iš tiesų svarbu. Išmanus finansų valdymas – tai ne apribojimai, o galimybė džiaugtis tiek šiandienos malonumais, tiek ramiai žiūrėti į ateitį.
Nuotrauka – pranešimo organizatorių.
