Socialiniai tinklai šiandien tapo ne tik bendravimo, bet ir vartojimo erdve – kiekvieną dieną čia išpopuliarėja nauji produktai, o milijonams vartotojų kyla noras juos pirkti. Vis dėlto nuolatinis naujovių srautas gali paskatinti impulsyviai įsigyti tai, ko iš tiesų nereikia.
Apie tai, kaip atpažinti socialinių tinklų įtaką išlaidoms ir priimti labiau apgalvotus finansinius sprendimus, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė.
Pasak ekspertės, socialiniai tinklai sukuria aplinką, kurioje vartojimas nuolat skatinamas ir atrodo natūralus. Algoritmai vartotojams nuolat pateikia panašų turinį – jei susidomime vienu produktu, netrukus pamatysime dar daugiau panašių.
Nuolat matydami rekomendacijas, reklamas ar nuomonės formuotojų siūlomus produktus galime susidaryti įspūdį, kad tam tikri daiktai yra būtini arba kad juos jau turi visi aplinkiniai.
„Tačiau dažnai tai tėra aktyvios reklamos ir internetinių tendencijų rezultatas, kurio pasekmės – įsigyjami ne visada reikalingi daiktai bei tuštėjanti piniginė“, – sako A. Mincienė.
Atpažinkite impulsyvų pirkimą
Vienas pirmųjų žingsnių siekiant sumažinti vartotojiškumą – išmokti atpažinti impulsyvaus pirkinio bruožus. Pavyzdžiui, pamatę produktą iš karto pajuntame norą jį turėti, nors dar prieš kelias minutes apie jį net negalvojome.
Impulsyvūs pirkiniai dažnai siejasi su emocijomis: smalsumu, noru išbandyti naujovę ar baime „atsilikti“ nuo kitų. Socialiniuose tinkluose produktai dažniausiai pateikiami itin patraukliai – jų nuotraukos nepriekaištingos, o šalia laukia dar ir nuolaidos bei pažadai, kad šis pirkinys padarys gyvenimą bent triskart gražesnį.
Socialinių tinklų komunikacija sukelia emocinę reakciją, todėl sprendimą pirkti priimamame greitai ir ne visada pagrįstai.
Todėl, anot A. Mincienės, geriausia prieš perkant užduoti sau užduoti tris paprastus klausimus: ar šio daikto man tikrai reikia, ar jau turiu į jį panašių ir ar naudosiu jį ilgiau nei kelias savaites.
Skirkite sau laiko apsispręsti
Atpažinus impulsyvaus pirkinio grėsmę, ekspertė rekomenduoja taikyti paprastą taisyklę – prieš įsigyjant naują daiktą duoti sau laiko pagalvoti.
„Pavyzdžiui, jei pamatėte patinkantį produktą socialiniuose tinkluose, palaukite bent 24 valandas prieš jį pirkdami. Dažnai po tiek laiko paaiškėja, kad pirkinio poreikis buvo laikinas ir iš tikrųjų jis nėra toks būtinas, kaip iš pradžių pasirodė“, – sako A. Mincienė.
Nusibrėžkite asmenines vartojimo ribas
Dar vienas būdas sumažinti vartotojiškumą – susikurti paprastas ribas, kurios padėtų atsispirti spontaniškiems pirkiniams.
„Pavyzdžiui, galima nuspręsti, kad prieš įsigyjant naują daiktą pirmiausia reikės atsisakyti kito panašaus. Taip pat verta nusistatyti mėnesio biudžetą nebūtinoms išlaidoms – tai leis mėgautis apsipirkimu, bet kartu padės išlaikyti finansinę discipliną, kad poreikiai neviršytų galimybių“, – teigia A. Mincienė.
Pagalvokite apie ilgalaikę vertę
Prieš perkant ekspertė pataria įvertinti ne tik pirkinio kainą, bet ir jo ilgalaikę vertę.
„Kartais verta paklausti savęs, ar šis daiktas bus naudojamas po mėnesio, pusės metų, po metų. Jei atsakymas neigiamas, tikėtina, kad tai spontaniškas noras, kilęs pamačius patrauklų turinį socialiniuose tinkluose, o ne realus poreikis“, – sako A. Mincienė.
Be to, priduria ji, daugelis greitai išpopuliarėjančių produktų socialiniuose tinkluose yra trumpalaikės tendencijos. Todėl atsakingesnis vartojimas gali būti naudingas ne tik mūsų finansams, bet ir aplinkai.
Sąmoningas vartojimas padeda taupyti
A. Mincienė pabrėžia, kad tikslas nėra visiškai atsisakyti pirkinių ar naujų daiktų. Esmė – išmokti sąmoningai vertinti kylančius norus bei emocijas ir atsispirti spaudimui pirkti vien todėl, kad vienas ar kitas daiktas išpopuliarėjo internete.
„Kai suprantame, kodėl apskritai perkame, galime stebėti, kur iškeliauja mūsų pinigai, išsigryninti finansinius prioritetus ir ateityje priimti gerokai apgalvotesnius sprendimus. Tuomet dėmesį bei pinigus skirsime ne trumpalaikiams impulsams, o dalykams, iš tikrųjų kuriantiems vertę mūsų kasdienybėje“, – apibendrina ekspertė.
Asociatyvi informacija – iš portalo VERSLI MAMA archyvų.
