Gruodį atliktos apklausos duomenimis, norą pasitraukti iš II pakopos dažniau jaučia vidurinį arba specialųjį vidurinį išsilavinimą turintys žmonės, o turintieji aukštesnįjį ar aukštąjį išsimokslinimą yra labiau linkę kaupti toliau, kad pensijai skirta finansinė pagalvė būtų storesnė, rodo naujausia SEB banko apklausa. Jos duomenis komentuoja SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė Kristina Ruseckienė (nuotraukoje).
Analizuodama tyrimo duomenis, K. Ruseckienė daro prielaidą, jog esamą pensijų sistemą labiausiai palaiko 50 metų sulaukę ir vyresni asmenys. Ši respondentų grupė pasitraukti iš II pakopos pensijų sistemos linkusi mažiausiai. O didžiausia II pakopoje lėšų nekaupiančių asmenų grupė – studentai.
Ji pažymi, kad artėjant pensiniam amžiui žmonės natūraliai labiau ima jausti būsimo finansinio saugumo poreikį, todėl jų požiūris į kaupimą tampa atsargesnis.
Vis dėlto tam, kad kaupimas pensijai būtų beveik „nejuntamas“ kasdienėse išlaidose, o rezultatas – apčiuopiamas, itin svarbus yra laikas: sudėtinių palūkanų efektas leidžia per ilgą laiką net ir iš nedidelių mėnesinių įmokų sukaupti reikšmingą sumą.
Moterims kyla didesnė rizika
Paklausti, ar būtų paprasta išsiversti vos su trečdaliu dabartinių pajamų, dauguma (84 proc.) respondentų pripažino, kad būtų sudėtinga arba tikrai neužtektų.
K. Ruseckienė pastebi, kad galimą savo finansinį pažeidžiamumą sumažėjus pajamoms tyrime moterys įvardijo kur kas dažniau negu vyrai. SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė atkreipia dėmesį į paradoksą, kad, apklausos duomenimis, daugiau moterų negu vyrų pasiryžo nutraukti kaupimą II pensijų pakopoje.
„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje moterys gauna vidutiniškai apie 13 proc. mažesnį atlyginimą nei vyrai, tad darbingais gyvenimo metais turi mažesnes galimybes kaupti ir investuoti. Tai lemia didesnę finansinių problemų, atskirties ir skurdo riziką.
Apskritai vidutinė moterų gaunama pensija prieš metus buvo apie 14 proc. mažesnė nei vyrų.
Anot K. Ruseckienės, nerimo signalą siunčia faktai, jog moterys rečiau kaupia pinigus pensijai ir rečiau negu vyrai nurodo, kad gerai supranta reformos pokyčius.
Tyrimų duomenimis, moterys Lietuvoje taip pat dažniau pažymi, jog norėtų investuoti, bet trukdo žinių stoka.
Ekspertė sutinka su prielaida, kad atsiėmusios lėšas iš II pakopos pensijų sistemos, moterys bus dažniau linkusios jas išleisti vartojimui ar įsiskolinimams padengti.
Finansų ekspertė primena, kad paprastai rekomenduojamas finansinis kelias iki pensijos turėtų būti pagrįstas visomis trimis pensijos pakopomis. Skaičiavimai rodo, kad II pensijų pakopa galėtų užtikrinti, jog dabar dirbančių žmonių pensija siektų bent pusę dabartinių pajamų, o III pakopa galėtų pridėti dar apie 30 procentų.
Kristinos Ruseckienės nuotrauka – pranešimo organizatorių.
