„Grožio taksi“ kvietėte?

 Vilma prieš 2 metus net nežinojo, kad jos gyvenimas pasisuks į verslo pusę ir kad išdrįs viską pradėti nuo nulio. Tad dabar, paklausta apie svajones, kalba atsargiai: „Per daug mano gyvenime pokyčių, kad galėčiau drąsiai ir garsiai svajoti, kas manęs laukia po 3, 5 ar 10 metų. Žinoma, veikdama visada turiu tikslą prieš akis ir siekį, kad viskas eitų tik aukštyn ir pirmyn. Štai su šia mintimi savo Grožio taksi ir vairuoju“.

Dviejų vaikų mamos Vilmos Petkevičienės posūkis iš prestižinio vadovės darbo aukštos klasės viešbutyje ir restorane į grožio paslaugų verslą daugeliui iš pirmo žvilgsnio pasirodė kaip akibrokštas. Kelis pirmuosius mėnesius bandžiusi derinti abi darbovietes, pernai prieš Naujuosius Vilma galiausiai apsistojo ties viena iš jų – nuosavu mobiliųjų grožio paslaugų verslu Grožio taksi.

„Niekada nesivaikiau titulų, tad pareigų pavadinimo tikrai nekėliau į pirmą vietą ir nesureikšminau, prestižinė tai darbo vieta ar eilinio vadybininko kėdė. Žinoma, darbas buvo įdomus ir malonus“, – paprašyta prisiminti samdomos darbuotojos dienas, kalba Vilma, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje įgijusi tarptautinio verslo specialybę.

Tačiau, pasak pašnekovės, jis turėjo ir kitą pusę – tai buvo labai atsakingas darbas dideliame kolektyve, priklausantis nuo daugelio žmonių: tiek dirbančių įmonėje, tiek susijusių su įmone iš išorės. „Turėjau prisiimti labai daug atsakomybės, daug viršvalandžių. Palaipsniui man tai pasidarė nebepakeliama, nes šią atsakomybę turėjau derinti ir su atsakomybe namuose“, – prisipažįsta 8 metų Titą ir 5 metų Luką auginanti mama.

Po kurio laiko Vilma sako pajutusi, kad darbas ją visą atima iš šeimos. Grįžus nebesinorėjo nieko – stigo net jėgų išklausyti vaikų pasakojimus apie tai, kaip jiems sekėsi per dieną darželiuose. „Kol vieną dieną atsisėdusi savęs sąžiningai paklausiau: kam man viso to reikia? Kas man svarbiausia ir vardan ko aš taip gyvenu?“ Nuodugniai viską apgalvojusi, Vilma nusprendė bandyti po truputį keisti ją netenkinančią padėtį.

Idėją nusižiūrėjo JAV

Mobiliųjų grožio paslaugų į namus, biurą, ligoninę ar kitą tuo metu klientui patogią vietą idėją Vilma sako nusižiūrėjusi Amerikoje. Pasak verslininkės, iš principo tai yra tas pats grožio salonas, tik ne klientas ateina pas meistrą, o meistras važiuoja pas klientą. „Kaip toje patarlėje: jei Mohamedas negali ateiti pas kalną, tai kalnas ateina pas Mohamedą“, – juokiasi Vilma.

Kol kas Vilmos vairuojamame Grožio taksi vėžinasi rožiniai lagaminai su rankų ir kojų priežiūrai skirtomis priemonėmis. Tačiau gyvenantiems aktyviu ritmu vilniečiams ir sostinės svečiams tokių paslaugų prireikia dažnai: Vilmai yra tekę rūpintis ir madų kolekcijas pristatančių modelių, ir Vilniuje trumpam apsistojusių stiuardesių, ir nuolat lakstančių nekilnojamojo turto brokerių išvaizda.

„Mano verslas (aš jį vadinu amatu) dar labai mažas, tad ir didelių sunkumų nėra. Susiduriu nebent su žinomumo didinimo stoka; nors, kita vertus, tai veikiau ne sunkumas, o pasirinktas lėtesnis kelias užtikrinto kliento link. Iššūkius vis dar kaupiu galvoje“, – tvirtina Vilma.

Apžvelgdama metų verslininkės kelią, ji teigia esanti pasiektu rezultatu patenkinta, nes pavyko išvengti klaidų: „Tačiau kaip verslininkei man dar trūksta žinių, yra spragų. Ne todėl, kad nėra informacijos, o todėl, kad ji per gausi ir be struktūros. O laiko aš, kaip ir visi besisukantys versle, turiu mažai“. Tiesa, jau dabar moteris žino, kad sumąsčiusi plėsti verslą, t. y. nusprendusi prisijungti daugiau kolektyvo narių, susidurs su rūpesčiu, kaip juos teisingai motyvuoti ir išlaikyti, kad nesiektų atsiskirti ir išsinešti klientų duomenų.

Su vaikais – viskas galima

„Būti mama – tai ne tik džiaugtis gražiais ir protingais vaikais. Tai didelė atsakomybė ir prieš juos pačius, ir prieš visuomenę, nuolatinis rūpinimasis tuo, kokius juos užauginsi ir kokias vertybes jiems įskiepysi. Didelis ir sunkus darbas – kalbėtis apmąstant kiekvieną žodį“, – sako Vilma.

Vaikai, pasak verslininkės, – jos variklis, užvedantis tada, kai nesinori nieko matyti ir lipti iš lovos. Tokiomis akimirkomis jėgų suteikia suvokimas, jog yra du maži žmogučiai, kurie priklauso tik nuo tavęs ir palūžti tiesiog negalima, nes reikia jais pasirūpinti. „Kartu su vaikais aš turiu daug turtingesnį laisvalaikį, kokio turbūt viena pati sau nedrįsčiau leisti. Štai po lietaus apsiauname visi botus ir einame taškytis po balas, čiuožiame nuo kalno ant užpakalio, pasikabiname aukštyn kojom ant karstyklių. Jei tai daryčiau viena, visi galvotų, kad išprotėjau, bet su vaikais – viskas galima“, – švyti Vilma.

Pasak mūsų herojės, vaikai – anaiptol joks trukdis gyventi, kaip dauguma įpratę skųstis. „Jeigu noriu kur nors nueiti, sudalyvauti, visada randu, kaip tai padaryti. Svarbiausia – noras ir supratimas, kad mama yra tokia pat svarbi, kaip ir jos vaikai. Mamai irgi reikia savų „suaugusiškų“ veiklų. Manau, laiminga ir mylinti save mama – geriausias pavyzdys vaikams“.

“Grožio taksi” Facebook puslapis