Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. „Tai normalu, – teigia šią temą savo daktaro disertacijoje tyrinėjusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) lektorė dr. Gintarė Leckė. – Tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės racionaliai, o kada – ne.“
Pasak dr. G. Leckės, investavimo ar kitus finansinius sprendimus gali paveikti diskusijos su šeimos nariais, draugais, jų suteikiamos rekomendacijos, patarimai, gauti mokymai švietimo įstaigose ar informacija medijose.
Savo disertacijoje mokslininkė siekė nustatyti, kaip vartotojai priima finansinių paslaugų sprendimus, kokiais kriterijais remiasi juos priimdami. Autorė prasitaria, kad tyrimo rezultatai buvo labai įdomūs.
Kas ta ekonominė socializacija?
Dr. G. Leckė disertacijoje tirtus vartotojus suskirstė į tris grupes pagal jų sprendimų racionalumą naudojantis finansinėmis paslaugomis.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) lektorė dr. Gintarė Leckė.
Anot pašnekovės, racionaliausi vartotojai remiasi tokiais faktoriais, kaip paslaugos grąža, rizika, žinios ar faktai apie konkrečią paslaugą. Tokių vartotojų tyrime nustatyta tik 5 proc.
„Vien racionaliais faktoriais remtis sunku – dažniausiai klausiame draugų nuomonės, skaitome komentarus socialinėse medijose, remiamės šeimos patirtimi. Visa tai disertacijoje apibendrintai vadinama ekonomine socializacija“, – aiškina tyrimo autorė.
Rezultatai parodė, kad didžioji dalis apklaustųjų – net 91 proc. – buvo vartotojai, kurie pasižymėjo ribotu racionalumu, tai yra, atsižvelgė tiek į racionalius faktorius, tiek į ekonominę socializaciją.
„Inovatyvių finansinių paslaugų kontekste ekonominė socializacija yra veiksnys, kuris skatina priimti spontaniškus, impulsyvius, greitus, neapgalvotus sprendimus. Ji nepadeda formuoti reikalingų žinių, įgūdžių, nuostatų, kurios yra reikalingos norint deramai apgalvoti sprendimų priėmimą“, – dar išvadą mokslininkė.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad priimdami sprendimus, dauguma inovatyvių finansinių paslaugų vartotojų buvo linkę atsižvelgti į paslaugos grąžą ir riziką, bet ne visuomet atsižvelgė į prieinamą informaciją ir demonstravo elgsenos šališkumus.
Pasak disertacijos autorės, net 36 proc. riboto racionalumo sprendimų lėmė šeimos narių ar draugų suteiktos rekomendacijos ir patarimai. Dėl to net 58 proc. vartotojų pasižymėjo familiarumo šališkumo, o 47 proc. vartotojų – minios elgsena.
Svarbu apsisaugoti nuo sukčiavimo
Disertacijoje tyrinėjamos populiarėjančios finansinės paslaugos: sutelktinis finansavimas, tarpusavio skolinimas, socializuoti atsiskaitymai ir mokėjimai. Anot dr. G. Leckės, tyrimo rezultatus galima paaiškinti tuo, jog šios paslaugos yra sudėtingos, o vartotojai dažnai stokoja laiko ar gebėjimų patys jas perprasti, todėl jiems tenka pasikliauti gaunamais patarimais ir rekomendacijomis, o ne išsamia informacijos analize.
Norėjau suprasti, kaip vaikystėje mano tėvų perduotos ekonominės žinios, nuostatos ar tam tikri elgesio modeliai gali veikti dabartinius mano ekonominius ar finansinius sprendimus, taip pat – kaip mano kaip mamos finansinė, ekonominė elgsena ir diskusijos su savo vaikais gali paveikti jų ateities sprendimus.
Pavyzdžiui, sutelktinis finansavimas (angl. crowdfunding) yra patogus būdas surinkti po nedidelius kiekius lėšų iš daugybės žmonių, taip sutelkiant didelę paramą vienam konkrečiam verslo projektui, produktui ar paslaugai. Tačiau ši šiandien populiari finansavimo rūšis kelia nemažai iššūkių: verslininkams ji reikalauja kruopštaus planavimo, o vartotojams – atidumo atskiriant tikrus projektus nuo bandymų sukčiauti ir apgaule išvilioti pinigus.
Disertacijoje dr. G. Leckė didžiausią dėmesį skyrė P2P paskoloms (angl. peer-to-peer lending): interneto platformoms, kuriose vartotojai gali skolinti pinigus „tiesiogiai“ kitiems vartotojams ir užsidirbti. Tokiose platformose vartotojai susiduria su rizikomis – pavyzdžiui, kad didelė paskolų dalis bus nemoki arba kad platformos operatorius nutrauks veiklą ar elgsis nesąžiningai.
Sprendimų priėmimui įtaką daro ir psichologija
Pasak mokslininkės, ekonominę socializaciją ji nusprendė tyrinėti ne tik dėl to, jog tai aktuali tema visuomenei, bet ir dėl asmeninių priežasčių.
„Norėjau suprasti, kaip vaikystėje mano tėvų perduotos ekonominės žinios, nuostatos ar tam tikri elgesio modeliai gali veikti dabartinius mano ekonominius ar finansinius sprendimus, taip pat – kaip mano kaip mamos finansinė, ekonominė elgsena ir diskusijos su savo vaikais gali paveikti jų ateities sprendimus“, – paaiškino pašnekovė.
Įvairios finansų ir ekonomikos teorijos pripažįsta, kad ekonominių ir finansinių sprendimų priėmimui didelę įtaką daro psichologiniai, kognityviniai veiksniai, žmogaus emocijos, psichologija, jį supanti socialinė aplinka.
Dr. G. Leckės disertacijos tyrime 53 proc. vartotojų demonstravo per didelį pasitikėjimą savimi, kurį galimai lėmė gautos rekomendacijos ar patarimai iš socialinės aplinkos atstovų.
Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad investuotojai linkę pirkti tas akcijas, apie kurias daug kalba medijos, pažįstami ar artimi žmonės. Tai vadinama minios elgsena arba bandos efektu.
Pagal „Perspektyvos teoriją“, potencialūs nuostoliai vertinami labiau nei potencialus pelnas priimant rizikingus sprendimus, o tai atskleidžia, kad investuotojai yra linkę laikyti akcijas ilgiau, net jei jų grąžos yra neigiamos, tikėdamiesi, kad grąža taps teigiama.
Dar viena teorija teigia, kad per didelis pasitikėjimas savimi, kurį gali sąlygoti tiek socialinės aplinkos patarimai, tiek ankstesnė sėkminga patirtis, verčia žmones pervertinti savo žinias, nuvertinti riziką ir pervertinti savo galimybes kontroliuoti įvykius.
Dr. Gintarės Leckės daktaro disertacija „Ekonominės socializacijos poveikio inovatyvių finansinių paslaugų vartotojo elgsenos racionalumo vertinimas“ užėmė trečiąją vietą VDU mokslo populiarinimo darbų konkurse „Doktorantų tyrimai 2022: įdomusis mokslas“.
Nuotraukos – pranešimo spaudai organizatorių.
