Paauglystė dažnai šeimai – itin sudėtingų išbandymų metas. Ypač sunku, jei vaikas tampa nevaldomas, nelanko mokyklos, bėga iš namų, svaiginasi, nusikalsta ir nieko nepaiso. Tokiems atvejams spręsti Lietuvoje planuojama diegti multidimensinę šeimos terapijos (MDFT) programą.
Specialistai sako pastebintys tendenciją, kad tokiu elgesiu pasižyminčių jaunuolių daugėja, o jų amžius – jaunėja. Tačiau standartinės pagalbos priemonės neveikia, tad jaunuolių šeimos atsiduria neviltyje.
Būtent dėl to Lietuva siekia įsigyti pasaulyje pripažintą multidimensinę šeimos terapijos (MDFT) programą, skirtą keisti vadinamųjų „sunkių“ jaunuolių elgesį, skelbiama žiniasklaidai išplatintoje informacijoje. Kaip teigiama, MDFT programa pasiteisino JAV, Estijoje, Suomijoje, Danijoje, Šveicarijoje.
Socializacijos centrai nepadeda
MDFT programa skirta 11–19 metų nusikaltusiems vaikams ir jaunuoliams, turintiems elgesio problemų. Elgesio problemomis įvardijamas piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, agresija, mokyklos nelankymas ar panašūs elgesio modeliai.
Nors nėra tikslios statistikos, kaip kinta tokių paauglių skaičius, Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Roma Vida Pivorienė, besiremdama savo patirtimi, teigia, kad tendencijos nėra teigiamos.
„Remdamasi savo darbo su vaikais ir paaugliais patirtimi, pastebiu, kad daugėja paauglių, kurie nesilaiko socialinio ir moralinio elgesio normų, o jų amžius – jaunėja“, – sako ji.
Savo ruožtu statistika rodo, kad tokiems jaunuoliams padėti galinčių paslaugų prieinamumas – ribotas.
2017 m. buvo atlikta 32 savivaldybių apklausa. Jos metu 75 proc. savivaldybių nurodė, kad šeimoms, kurioms paauglystė kelia problemų, trūksta paslaugų. Apie 60 proc. taip pat nurodė, kad trūksta sėkmingų pagalbos mechanizmų jaunuoliams, linkusiems į nusikalstamą veiklą, ir šeimoms, auginančioms elgesio sutrikimų turinčius vaikus.
Pagrindinė ir bene vienintelė priemonė, kurios iki šiol imamasi siekiant „suvaldyti“ tokius paauglius – socializacijos centrai. Tačiau nevyriausybinių organizacijų ir Valstybės kontrolės atlikti tyrimai rodo, kad tokia priemonė nepakankama, o jų paslaugų poveikis – ne visada reikšmingas vaiko gyvenimui.
Iki šiol, kol vaikas būna socializacijos centre, su jo tėvais ir kita vaiko artimąja aplinka, pavyzdžiui, mokykla, bendraamžiais, nedirbama. Todėl grįžę į savo bendruomenę, vaikai ir jaunuoliai susiduria su stipria stigmatizacija, priešiška aplinka. Dėl to vaiko elgesys ilgainiui vėl blogėja, išmokti socialiniai įgūdžiai neįsitvirtina.
„Socializacijos centrai atskiria vaiką nuo bendruomenės – tai uždaro tipo institucijos, kuriose vaikas atskiriamas mažiausiai 12 mėnesių. O MDFT programa yra intervencija, kuri taikoma tiesiogiai vaiko gyvenamojoje aplinkoje, jam toliau augant šeimoje: mokoma, kaip valdyti vaiko elgesį, kaip jam sukurti aiškią darbotvarkę, tinkamai reaguoti į nepriimtiną vaiko elgesį. Taip pat socializacijos centrai yra suvokiami labiau kaip ugdymo institucijos, o vaikams, kurie susiduria su dideliais elgesio iššūkiais, pirmiausia reikia elgesio korekcijos programų. Būtent to, ką suteikia MDFT“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova.
Darbas natūralioje aplinkoje
Planuojama, kad Lietuvoje veiks 3 MDFT komandos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose. Vieną MDFT komandą sudaro 1 komandos vadovas ir 4–5 terapeutai. Komandos vadovas nuolat prižiūri ir vertina komandos darbą, ją valdo, padeda spręsti sudėtingus klausimus, susijusius su atvejais. Jis taip pat tiesiogiai dirba su jaunuoliais, tik turi mažiau atvejų nei terapeutai.
Specialistai su jaunuoliais ir jų šeimomis dirba jų aplinkoje, tai yra patys važiuoja į namus, į mokyklą ir panašiai. Tokiu būdu mažinamas paauglio ir jo šeimos pasipriešinimas pagalbai, o tai yra labai būdinga, kai pats asmuo turi atvykti pas specialistą.
Dirbant su šeima natūralioje jos aplinkoje, galima efektyviau nustatyti, kokios priežastys sukelia paauglystės problemas. Taip pat šeimai savo aplinkoje lengviau išbandyti naujus įgūdžius ir elgesio modelius; labiau tikėtina, kad jie bus taikomi toliau. Tačiau tuo pačiu MDTF programa yra lanksti. Pavyzdžiui, ją galima taikyti ir uždaro tipo institucijose, tokiose kaip nepilnamečių pataisos namai, socializacijos centrai ar kt.
Kai atvejai yra sudėtingi, vienas terapeutas dirba su 6–8 jaunuolių šeimomis. Kai ne tokie sudėtingi – su 10–12 šeimų. Komandos vadovas dirba su daugiausiai 6 paauglių šeimomis. Iš 5 narių sudaryta MDFT komanda vienu metu gali padėti nuo 30 iki 54 šeimų, kurioms vaiko paauglystė yra tapusi sunkiu išbandymu.
Stiprina bendrą psichikos sveikatą
Kaip rodo kitų šalių patirtis, MDTF veiksmingai keičia nepriimtiną paauglio elgesį, kuris pasireiškia nuolatiniu bėgimu iš namų ar piktybiniu mokyklos nelankymu, alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimu, nusikalstamais veiksmais.
Praktika rodo, kad programa pagerina tokių jaunuolių pasiekimus mokykloje, sustiprina šeimos funkcionavimą, padeda spręsti jauno žmogaus psichinės sveikatos iššūkius – socialiai nepriimtinas elgesys dažnai siejamas su menku savęs vertinimu, trauminėmis patirtimis.
Tikimasi, kad įgyvendinant programą, kaip ir kitose šalyse, paauglystė taps paženklinta mažesniu alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimu, vaikai ir jaunuoliai rečiau pažeis egzistuojančias elgesio normas, savo ruožtu mažės ir vaikų skaičius uždarose institucijose.
„Reali MDFT programos nauda gali būti dar didesnė – programos vertinimai rodo, kad intervencija taip pat žymiai padeda stiprinti jaunuolių santykius su tėvais ar kitais šeimos nariais, spręsti mokykloje kylančias problemas ir emocinius sunkumus, mažinti agresijos pasireiškimo atvejus, stiprinti bendrąją psichinę sveikatą“, – vardija Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė.
Apie programą
MDFT yra sukurta JAV. Pats programos kūrimas ir jos bandymai truko net 25 metus, o nuo 2001 m. ji pradėta įgyvendinti. JAV ir Europoje šiuo metu veikia daugiau nei 150 MDFT komandų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, imdamasi įgyvendinti programą „sunkaus“ elgesio jaunuoliams, remiasi Estijos pavyzdžiu – šioje valstybėje programa startavo 2015 m., o jos rezultatai rodo teigiamus pokyčius vaikų ir jaunų žmonių gyvenime.
Planuojama, kad programos įgyvendintoju Lietuvoje bus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Projektas finansuojamas iš Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata“ lėšų.
Skaičiuojama, kad MDFT programos įdiegimui Lietuvoje prireiks 1,2 mln. eurų dvejų metų laikotarpiui.
_______________________________________________________________________________
Taip pat skaitykite:
Paauglystė – šeimos santykių išbandymas (nauja knyga vaikams ir tėvams)
