Jauki darbo erdvė, kurioje yra oro, šviesos, darnos, leidžia atsipalaiduoti kūnui, giliau kvėpuoti, mąstyti ir kurti – taigi, ir produktyviau dirbti.
Patogi darbo vieta – privalumas
Turto banko užsakymu atlikto „Spinter“ tyrimo duomenimis, ergonomiška darbo vieta kaip kriterijus renkantis darbovietę svarbi 18 proc., dažniau – aukštesnio išsilavinimo, respondentų. Kaip labai svarbią ją įvardija 43 proc., vidutinio svarbumo – 41 proc. apklaustųjų.
Visapusiškai komfortiška ir patraukli darbo vieta dažniausiai asocijuojasi su patogumu ir funkcionalumu (28 proc.), tinkamu apšvietimu (11 proc.), moderniais baldais ir darbo įrankiais, kitomis reikalingomis priemonėmis (po 10 proc.).
Pasak psichologo-psichoterapeuto Eriko Siudiko, dažnas mūsų, pajutę emocinį stresą ar nuovargį, intuityviai pradedame tvarkytis: stalą, kambarį, net kompiuterio darbalaukį. Tvarka išorėje dažnai padeda pajausti bent dalinę kontrolę, kai viduje – chaosas.
Darbo erdvė – trečias dalyvis kambaryje
Kūnas yra sielos namai, o kambarys, kuriame dirbame ar gyvename, – šių vidinių namų veidrodis. Kai erdvė chaotiška, nėra struktūros – kūnas siunčia signalus: čia neramu, nesaugu. Tuomet nervų sistema įsitempia, o tai tiesiogiai veikia mūsų nuotaiką, gebėjimą susikaupti ar net savivertę.
„Tačiau kai erdvė jauki, švari, kai viskas turi savo vietą, yra oro, šviesos, aiškumo – kūnas atsipalaiduoja. Pats esu patyręs, kaip estetiška aplinka padeda giliau mąstyti, kvėpuoti, kurti. Atsiranda pojūtis, kad aš čia telpu, man čia gera būti“, – dėsto specialistas.
Mus veikia ne tik erdvė, bet ir ryšys su kitais. Darbo aplinka – tai tarsi nematomas fonas, kuris kalba už mus, kuria emocinį lauką, turi įtakos kasdieniam bendravimui, net jei to sąmoningai nesuvokiame.
„Uždaros, tamsios, triukšmingos ar netvarkingos darbo erdvės veikia žmones – jie tampa labiau įsitempę, mažiau bendraujantys, greičiau pavargsta. O kai tik pridedame šviesos, oro, erdvės – keičiasi ne tik jų nuotaika, bet ir santykiai. Tampame švelnesni, atsiranda daugiau pagarbos, humoro jausmo, bendrumo“, – kalba E. Siudikas.
Erdvė – tai tarsi trečiasis dalyvis kolektyve. Ji gali raminti arba nuolat kelti įtampą. Todėl verta rūpintis ne tik tuo, kas vyksta mūsų galvose ar pokalbiuose, bet ir tuo, kur visa tai vyksta.
Vis dėlto darbo aplinka, pasak E. Siudiko, yra tik vienas sluoksnis. Jeigu žmogus pervargęs, nereaguoja į savo vidinį pasaulį, net ir tobuliausia aplinka netaps atrama.
„Manau, kad tikroji vidinė gerovė gimsta iš derinio – kai aplinka yra palaikoma, o viduje kuriamas ryšys su savimi. Be šio derinio net ir gražiausia erdvė lieka tik scena, kurioje niekas nevyksta“, – pastebi psichologas-psichoterapeutas.
Iliustracija iš portalo VERSLI MAMA archyvų
