Istorijų, kai liga baigiasi laimingai – apstu. Atvejų, kai sėkmingai išgydytas susirgimas padeda sukurti sėkmingą verslą – mažiau. Vienas jų – unikali Gražiausio lietuviško interneto vardo konkurso laureatės Silvijos Puskunigienės, sukūrusios prekės ženklą „Nesušalk“, istorija.
Išgyvenusi komplikuotą dukrytės gimdymą ir susirgusi pogimdyvine depresija, moteris išmoko megzti ir savo mezginius pristatyti internete.
Šiam tikslui ji draugės padedama sukūrė kojinyčių kūdikiams elektroninę parduotuvę nesušalk.lt. Jos domenas šiais metais buvo išrinktas vienu iš gražiausių lietuvišku interneto vardu.
Pirmosios pamokos – iš „Youtube“
Laukdamasi vyresnės dukros Silvija užsisakė iš „Vinted“ kitos moters megztas kojinytes. Kai jas gavo ir apžiūrėjo, pamatė, kad nekokybiškos, numegztos iš pernelyg storų siūlų, labai kietos. Tuomet pagalvojo, kad nemokėdama megzti turbūt pati geriau nusimegztų.
„Mano nėštumas buvo sunkus, dažnai laiką leisdavau ligoninėse. Todėl negalėdama nieko sunkaus dirbti ir gulėdama sugalvojau išmokti pati megzti“, – pasakoja versli mama.
Pirmieji mano mezgimo žingsniai buvo žiūrint „Youtube“ pamokas. Kai buvo gyva močiutė, ji taip pat padėjo. Iki šiol turiu iš dviračio ratų stipinų padarytus virbalus, kuriuos laikau kaip prisiminimą.
Pasak Silvijos, mezgimas patiko, buvo viskas nauja ir sekėsi gerai. Pirmiausia ji išmoko megzti kūdikių kojinytes. Žiūrėdama vaizdo įrašus „Youtube“ platformoje toliau tobulėjo – nusimezgė dukrai pleduką. Gimus dukrytei pavyko nusimegzti liemenę ir kepurytę šaltajam sezonui.
Smogė pogimdyvinė depresija
„Kai gimė dukrytė, ji buvo labai nerami ir verkdavo per visą naktį. Dėl itin sunkaus gimdymo ir neramaus kūdikio susirgau pogimdyvine depresija, nors iš pradžių galvojau, kad tai nuovargis. Vyras sakydavo: išsimiegosi, ir viskas bus gerai. Bet nebuvo gerai ir niekas nesuprato, kokia bloga situacija“, – skaudžia patirtimi dalinasi Silvija.
Pogimdyvinė depresija turbūt lėmė, kad buvau pernelyg suirzusi ir išvargusi, todėl net nenorėdavau megzti dėl menkiausios nesėkmės. Nors tai rankų darbas, bet dėl depresijos kėliau pernelyg aukštus reikalavimus savo mezginiams ir niekam jų nerodžiau.
Pasak verslios mamos, kai gimė antra dukrytė, pogimdyvinė depresija smogė dar stipriau, todėl teko ieškoti pagalbos pas psichoterapeutą.
Paskyręs medikamentinį gydymą, psichoterapeutas pasakė, jog praėjus dviem savaitėms po vaistų vartojimo, ji pradėsianti daryti dalykus, kokių nedarė: esą atsipalaiduos ir mėgausis gyvenimu.
„Po mėnesio sukūriau socialiniame tinkle „Facebook“ puslapį ir pristačiau savo mezginius“, – prisimena Silvija.
Verslo pradžia – socialiniame tinkle
Silvijos teigimu, puslapis socialiniame tinkle augo. Mamytės vis aktyviau ėmė prašyti numegzti kojinyčių kūdikiams. Mezgimo įgūdžiai taip pat gerėjo – dabar per dieną versli mama gali numegzti apie 5 poras kojinių.
„Nereikėtų manyti, kad viskas pavyko lengvai ir greitai. Konkurencija didelė ir ji pasimato, kai pradedi ieškoti kokio nors daikto“, – teigia smulkioji amatininkė.
Pavyzdžiui, aš nesidomiu paveikslais ir nematau, kiek daug yra menininkų, siūlančių savo kūrinius. Bet jeigu man prireikė paveikslo ir pradedu tuo domėtis, pasižiūrėjusi socialinių tinklų teminėse grupėse, pamatau gausybę žmonių, kurie daro tą patį.
Taip Silvija sako susivokusi, kad reikia išskirtinumo – pradėjo megzti kūdikių kojinytes su lietuviškais originaliais užrašais, kurie tiktų visiems.
Užrašai „Mano pirmosios kojinytės“, „Jau gimiau“, „Mano visas pasaulis“, „Labas, pasauli!” ir panašūs lietuviški posakiai sulaukė dėmesio „Facebooke“.
Konkurencijos pastūmėta, Silvija pradėjo galvoti ir apie naujas verslo nišas. Marijampolės profesinio rengimo Vilkaviškio skyriuje išmokusi siūti, versli mama pradėjo gaminti kitus tekstilės gaminius kūdikiams.
Augant verslui prireikė el. parduotuvės
Nors Silvijai labai smagu bendrauti per „Messenger“ su kitomis mamomis, tačiau tai labai vargina ir atima begalę laiko.
Mamytės smulkmeniškos ir su kiekviena reikia labai daug kalbėti. Moteris sako nemėgstanti individualių, vienetinių užsakymų. Geriau, kai padaro tokių pačių daugiau, pasiskirstydama ir optimaliau išnaudodama savo laiką.
„Elektroninės parduotuvės privalumas tas, kad pagaminai, nufotografavai, įkėlei, ir viskas – pardavimo procesas, atsargų valdymas ir siuntų generavimas vyksta automatizuotai.
Versli mama atvirauja, kad kai užsakymų daugėja, labai sunku vesti kiekvieną siuntos numerį ar išrašyti sąskaitas.
„El. parduotuvė automatizuoja buhalteriją – vietoje gausybės sąskaitų už kiekvieną siuntą iš paštomato turiu galimybę gauti tik vieną už visas per mėnesį išsiųstas siuntas. Jeigu per mėnesį siunčiama šimtai siuntų, kiekvieną suvaldyti ir išvengti klaidų – ypatingai sunku“, – prekybos el. parduotuvėje privalumus vardija Silvija.
Pasak moters, ji labai nepasitikėjo savimi ir el. parduotuvės ilgą laiką nenorėjo. Tačiau padedama draugės registravo domeną ir sukūrė el. parduotuvę be didelių investicijų.
„Po dviejų savaičių darbo pavyko atidaryti parduotuvę „Shopify“ platformoje. Ją valdau savo telefone, net prekių nuotraukas tiesiai keliu iš telefono. El. parduotuvės valdymas itin paprastas ir pritaikytas IT žinių neturinčiam žmogui. Siūloma daug integracijų verslo procesų automatizavimui, o svarbiausia – neprireikė didelių investicijų“, – patirtimi dalinasi versli mama.
Sunkiausia – biurokratija
Pašnekovės teigimu, jai sunkiausia buvo biurokratiniai dalykai, nes reikėjo pasirašyti sutartis su banku, siuntų pristatymo įmonėmis.
„Pasirinkau smulkiam verslui palankiausią ir lanksčiausią įmokų surinkimo įmonę „Opay“ bei itin patogią ir su visais paštomatais integruotą siuntų sistemą „Multisiuntos“, – atvirauja Silvija.
Nors bandė ir kitus tiekėjus, kryžiaus keliai norint sudaryti sutartį su bankais ar paštomatų tinklais Silvijai pasirodė nepriimtini: „Nesuvokiami šiuolaikinės konkurencijos sąlygomis, o svarbiausia – sunkiai įkandami smulkiam verslui“.
Todėl po dviejų mėnesių vargo versli mama nusprendė pasirinkti tarpininkus, o ne dirbti tiesiogiai su šių paslaugų tiekėjais.
„Negaliu pakęsti atsainaus ir arogantiško požiūrio į klientą, pernelyg išpūstos biurokratijos, kuri reikalauja didelės teisinės kompetencijos. Aš esu mezgėja ir siuvėja, smulki kaime įsikūrusi gamintoja, kuriai biurokratiniai dalykai pernelyg apsunkina veiklą“, – tikina Silvija, gyvenanti ir kurianti verslą Vilkaviškio rajono Opšiūrų kaime.
Registravo greitai ir patogiai
Paklausta, ar nebuvo sunku sugalvoti domeno vardą savo el. parduotuvei, versli mama prisimena, kad idėją vardui padiktavo jos gaminiai.
„Kai mezgu didesnį gaminį, pavyzdžiui, pleduką, jis priglunda prie kūno, apgaubia kelius, todėl iš karto jaučiu šilumą. Savo gaminiais kuriu šilumą, kuri padeda nesušalti. Tad ieškodama domeno vardo galvojau pirmiausia apie šilumą, norėjau kažko unikalesnio, subtilesnio ir aiškesnio“, – prisimena Silvija.
Jokiu būdu nenorėjau angliško, kaip dabar madinga, pavadinimo. Siekiau pabrėžti, kad mano rankomis numegzti gaminiai yra lietuviški, todėl pasirinkau Lietuvą rodantį aukščiausio lygio domeną .lt, o patikrinus įvairius domenų vardus, buvo laisvas nesušalk.lt. Jį registravau per domenai.lt labai patogiai ir greitai.
Tiesa, socialiniame tinkle „TikTok“ mezgėjos verslą galima rasti kitu vardu – „Mezgaliute“. Tačiau el. parduotuvei ir logotipui tinkamesnis domenas moteriai pasirodė nesušalk.lt.
„Man labai nepatiko, kad socialiniuose tinkluose paskyrų pavadinimus galima turėti tik šveplus, todėl labai sunku viešinti el. parduotuvės pavadinimą. Labai norėčiau, kad kokiame „Instagram“ būčiau ne šveplu „Nesusalk“, o taisyklingu lietuvišku „Nesušalk“ vardu.
Socialiniame tinkle „Facebook“ domenas rodomas nesuprantamu kodu, todėl tai apsunkina dalinimąsi el. parduotuvės puslapiais.
„Dalintis „Facebook“ grupėse visai neįmanoma, nes domenas su xn simboliais laikomas nesaugia ar net pornografine nuoroda ir yra užblokuojamas. Turėdama nesušalk.lt domeną negaliu naudotis el. paštu, todėl tenka verslui naudoti asmeninę „Gmail“ paskyrą“, – problemas vardija versli mama.
Silvijos nuotrauka – iš asmeninio albumo.
