Nors laimę galima atrasti įvairiuose dalykuose, apie ją vis dar sklando daugybė nepagrįstų mitų. Mokslininkės įspėja, kad tikint klaidingais įsitikinimais, galima pražiopsoti tikrąją laimę, kuri buvo panosėje.
„Žmonės dažnai galvoja, kad, kai turėsiu viską, ko trokštu, būsiu pats laimingiausias. O gal laimė ir yra neturėti visko, ko nori, kai dar yra ko norėti, siekti ir apie ką svajoti?“, – pranešime žiniasklaidai sako dr. Viktorija Starkauskienė, Laimės ekonomikos ambasadorė, Vytauto Didžiojo universiteto Bendruomenės gerovės koordinatorė.
Svajonės ir tikslai – raktas į laimę
Vienas gajausių mitų, kuriuo dar vis tikima šiuolaikinėje visuomenėje – laimė yra turėti viską. Vis tik, anot V. Starkauskienės, dažniausiai žmogus jaučiasi laimingas ne pasiekęs tikslą, o jo siekdamas.
Laimė – tai kelionė, procesas, ir didžiausia laimė ištinka kelyje į tikslą, o ne pasiekus jį.
„Dažnai girdime žmones sakančius: „Kai gausiu aukštesnes pareigas, didesnį darbo užmokestį, laisvesnį darbo grafiką, daugiau papildomų naudų ir t.t. jausiuosi laimingas“. Vis dėlto gavus visa tai, žmogus pasijaučia laimingas, gal net tiksliau – sėkmingas tik labai trumpai. Nes laimė – tai kelionė, procesas ir didžiausia laimė ištinka kelyje į tikslą, o ne pasiekus jį“, – sako V. Starkauskienė.
Siekiant būti laimingam, pasak ekspertės, reikėtų neskubėti lygintis su kitais, kadangi tokiu atveju greitai galima patirti nusivylimą ir jaustis nepakankamam. Itin svarbu nesidairyti į aplinkinių pasiekimus, o fokusuotis tik į asmeninį progresą.
Dėkingumas – laimingo žmogaus požymis
Australų mokslininkė dr. K. Howells tikina, kad dėkoti reikia kiek įmanoma dažniau (asmeninio albumo nuotr.).
Dėkingumas – vienas geriausių įrankių laimės akimirkai pagauti ir mitams sugriauti. Tam pritaria ir dr. Kerry Howells, apdovanojimų pelniusi australų mokslininkė, knygos „Untangling You: How can I be grateful when I feel so resentful?“ autorė. Ji pasakoja, kad gebėjimas išreikšti padėką – nesvarbu sau ar kitiems žmonėms, tiesiogiai prisideda prie laimės pojūčio.
„Dėkingumas iš esmės yra socialinė emocija, bruožas, kuris mus sieja su kitais. Jis padeda pripažinti, ką gauname iš kitų, ir skatina mus grąžinti tai tiesiogiai asmeniui arba kitais ne abipusiais būdais. Daugelis mano tyrimo dalyvių teigė, kad išreikšdami dėkingumą jaučiasi ramesni. Manau, kad taip yra todėl, kad jaučiame neužbaigtumą, kai nepareiškėme dėkingumo ten, kur jis priklauso“, – specialiame Lietuvai skirtame interviu pasakoja K. Howells.
Gebėjimas išreikšti padėką – nesvarbu sau ar kitiems žmonėms, tiesiogiai prisideda prie laimės pojūčio.
Dėkingumo praktiką, anot mokslininkės, reikėtų taikyti kasdien. Jei kiekvieną rytą įdėję šiek tiek pastangų galvosite apie dalykus, už kuriuos esate dėkingi, net jei šie ir būtų labai maži, tai stipriai prisidės prie jūsų geresnės emocinės savijautos.
„Tikiu, kad dėkingumas apsaugo mus nuo būsenų, kurios atima laimę, pavyzdžiui, pasipiktinimo ar pavydo. Jei rytą pradedame sąmoningai praktikuodami dėkingumą, tai užduoda toną visai dienai, nes pripažįstame gamtos dovanas, net jei kartais jos ir gali atrodyti mažos“, – patarimais dalijasi K. Howells.
Dėkingumo praktikos bendravime
Dr. K. Howells tikina, kad dėkoti reikia kiek įmanoma dažniau. Jei, pavyzdžiui, darbo vietoje, dėkingumas išreiškiamas nuoširdžiai ir prasmingai, mokslininkės teigimu, darbuotojai jaučiasi pripažinti, naudingi, priklausantys bendruomenei.
Dėkingumą į bendravimą siūloma įtraukti ir tinklaveikos organizavimo mokomojoje programoje, kurią NVO Versli mama parengė kartu su partneriais iš Latvijos, Estijos ir Islandijos, įgyvendindama „Nordplus“ programos suaugusiųjų švietimo projektą Entrepreneurial Mom HUB.
„COVID-19 pandemija akivaizdžiai atskleidė, kaip svarbu susitikti su žmogumi akis į akį ir užmegzti su juo ryšį. Mūsų projekto komandai tinklaveika – tai dalykinis tarpasmeninis bendravimas, kurį daugelis iš mūsų norėtų užmegzti ir kurio daugelis iš mūsų niekada formaliai nesimokė“, – sako Anna Högnadóttir, Islandijos NVO „Skref fyrir Skref“ dėstytoja.
Islandų lektorė Anna Högnadóttir įsitikinusi, kad tinklaveika visada prasideda nuo nuoširdaus noro užmegzti ryšį ir nuo dėkingumo, kad tokia galimybė atsivėrė (Marge Swindt nuotr.)
Tinklaveika – tai ne tik susitikimai su naujais žmonėmis, bet ir esamų ryšių palaikymas. Jis reiškia, kad reikia palaikyti ryšius su kontaktiniais asmenimis, dalytis naujausia informacija apie darbą, prireikus – pasiūlyti paramą ir pagalbą.
Ryšių su tinkamais žmonėmis tinkamu laiku užmezgimas gali tapti raktu į aukštesnį karjeros ar verslo lygį. Tačiau kalbant apie ryšius svarbiausias aspektas yra dėkingumu paremtas santykis.
„Sėkminga bet kokio pobūdžio tinklaveika visada prasideda nuo nuoširdaus noro užmegzti ryšį, kad būtų galima teikti ir gauti dalykines paslaugas, ir nuo dėkingumo, kad tokia galimybė atsivėrė. Jei kas nors mezga ryšius tik tam, kad gautų, o ne tam, kad duotų, niekada nebus sėkmingas“, – pabrėžia pašnekovė.
Projekto mokomosios medžiagos autorė tikisi, kad ši žinutė paskatins ir Lietuvos moteris tarpusavyje bendraujant dažniau ištarti „ačiū“. Ši praktika paremta net keliais moksliniais tyrimais, teigiančiais, kad dėkojant žmogaus organizme išsiskiria laimės hormonai.
Laimės ekonomikos ambasadorė V. Starkauskienė antrina, kad dėkingumo praktikos padeda žmonėms jaustis labiau vertinamiems, skatina vidinę motyvaciją, didina savirealizaciją ir laimės jausmą. Dėkingumas didina socialinę savivertę ir leidžia patikėti, kad asmens veiksmai yra svarbūs bei darantys įtaką kitų gyvenimui. Savo ruožtu, tai skatina kitą žmogų būti paslaugų, bendradarbiauti ir stengtis kitų labui.
Suaugusiųjų švietimo tyrimų projektas „Entrepreneurial Mom HUB“ (2020–2023) finansuotas Šiaurės Ministrų Tarybos programos NORDPLUS paprogramės Nordplus Adult lėšomis. 36 mėnesių trukmės projektą koordinavo Lietuvos nevyriausybinė organizacija „Versli mama“.
