ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkė prof. dr. Bernadeta Goštautaitė (nuotraukoje) sako, kad verslas vyresniame amžiuje žmonėms suteikia galimybę išlikti ilgiau ekonomiškai aktyviais. Jie jaučia didesnį pasitenkinimą darbu ir mato jame prasmę, o sukaupta patirtis ir profesinės žinios leidžia kurti konkurencingus verslus.
Europos Sąjungos demografiniai duomenys rodo, kad visuomenė sensta, o darbo rinkai tai kelia vis didesnių iššūkių. Mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius reiškia ne tik didėjantį kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, bet ir būtinybę ieškoti naujų sprendimų.
Viena iš neišnaudotų galimybių – vyresnio amžiaus žmonių antreprenerystė. Prof. dr. B. Goštautaitė pabrėžia, kad verslumo skatinimas tarp vyresnių specialistų gali padėti ne tik sumažinti naštą socialinėms apsaugos sistemoms, bet ir sukurti pridėtinę vertę organizacijoms bei visuomenei.
Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys savo verslą vėlesniame gyvenimo etape, dažniau renkasi ilgiau išlikti ekonomiškai aktyvūs, jaučia didesnį pasitenkinimą darbu ir mato jame prasmę, o jų sukaupta patirtis ir profesinės žinios leidžia kurti konkurencingus verslus.
Panašu, kad daugelyje Europos šalių verslas vyresniame amžiuje sulaukia vis daugiau dėmesio. Vyriausybės pradeda į tai reaguoti ir siūlyti įvairias iniciatyvas bei paramą. Pavyzdžiui, Prancūzijos vyriausybė ėmėsi priemonių, kuriomis siekiama palengvinti verslo kūrimą ir plėtrą vyresniems nei 50 metų asmenims.
Kitas pavyzdys – „Silver Starters“ (liet. sidabriniai startuoliai) – Nyderlandų iniciatyva, skirta vyresnio amžiaus žmonių verslumui remti. Joje siūlomi ištekliai ir rekomendacijos, padedantys 50 metų ir vyresniems asmenims pradėti ir plėtoti savo verslą.
Tiesa, panašių iniciatyvų yra ir Lietuvoje – štai programa Startuok nuo 50+ suteikia vyresniems žmonėms praktinę paramą, žinių ir galimybių įgyvendinti verslo idėjas bei įsitvirtinti rinkoje.
Brandžių antreprenerių stiprybė – patirtis ir atsparumas
Viešojoje erdvėje dažnai girdime, kad sėkmingi verslininkai yra kupini energijos ir pasirengę rizikuoti. Tačiau tyrimai rodo, kad verslo sėkmę lemia ir sukaupta patirtis, gebėjimas spręsti problemas bei aiškesnis strateginis mąstymas.
Prof. dr. B. Goštautaitė pateikia konkrečių tyrimų pavyzdžių: „Jungtinėse Valstijose atlikto tyrimo duomenimis, vidutinis amžius žmonių, įkūrusių sėkmingiausius startuolius, buvo 42-43 metai. Tokia tendencija vyrauja įvairiose srityse, įskaitant ir technologijas kuriančias įmones. Tai rodo, kad nors jaunesni žmonės dažnai turi didesnį norą rizikuoti ir kurti naujas įmones, verslai, kurie yra sėkmingi ir atsparūs, dažniau priklauso vyresniems asmenims. Tai gali būti paaiškinama vyresnių žmonių gebėjimu spręsti problemas ir didesniu atsparumu iššūkiams, kurie kyla kuriant verslą“.
Jungtinėse Valstijose atlikto tyrimo duomenimis, vidutinis amžius žmonių, įkūrusių sėkmingiausius startuolius, buvo 42–43 metai.
Pasak B. Goštautaitės, vyresnių verslininkų stiprybės slypi ne tik sukauptose žinių ir socialinių ryšių bazėse, bet ir gebėjime pastebėti verslo spragas, kurias jaunesni verslininkai galbūt praleistų dėl patirties trūkumo. Mokslininkė pastebi, kad su amžiumi atsiradęs mažesnis pakantumas rizikai, dažnai lemia ir mažesnę verslo plėtrą.
„Tyrimai rodo, kad brandesni žmonės dažnai yra atsargesni ir mažiau linkę rizikuoti nei jaunesni. Tačiau tai nėra vienareikšmiškai neigiamas aspektas: gebėjimas įvertinti riziką ir vengti nepamatuotų sprendimų gali padėti kurti tvaresnį ir ilgaamžiškesnį verslą“.
Dar vienas įdomus aspektas, atsiveriantis lyginant jaunus asmenis su patirtį sukaupusiais, išryškėjo pasauliniame universitetų studentų verslumo dvasios tyrime (angl. Global University Entrepreneurial Spirit Students’ Survey, GUESSS), kuris buvo atliktas ir Lietuvoje ISM universiteto tyrėjų. GUESSS tyrimas rodo, kad jaunesni žmonės linkę atidėlioti verslo kūrimą, nors ir turi intencijas jį kurti, o labiau patyrę asmenys turi aiškesnį įsivaizdavimą ir planą, kaip ir kokį verslą norėtų vystyti.
Sėkmingas verslas – nebūtinai didžiulė įmonė
Verslumas – tai ne tik didelio masto įmonių kūrimas ar rizikingos investicijos. Dažnai tai yra būdas realizuoti sukauptą patirtį, atrasti naują veiklos kryptį ar pagaliau įgyvendinti seniai brandintą idėją. Pavyzdžiui, buvęs teisininkas gali įkurti gėlių saloną ar kitą nedidelės apimties, bet tvarią veiklą.
Pasak ISM mokslininkės dr. B. Goštautaitės, tokie verslai ne tik suteikia finansinę nepriklausomybę, bet ir tampa emociškai apdovanojančia patirtimi. Dar svarbiau – verslas vyresniame amžiuje leidžia išlaikyti kūrybinę laisvę ir asmeninę autonomiją, kurios brandžiame amžiuje tampa vis reikšmingesnės.
Iššūkis – diskriminacija dėl amžiaus
„Eurobarometro“ duomenimis, Lietuvoje diskriminacija dėl amžiaus yra viena dažniausių diskriminacijos rūšių. Darbdaviai yra linkę turėti išankstinių nuostatų dėl amžiaus tiek atrinkdami kandidatus, tiek priimdami svarbius sprendimus personalo valdyme, pavyzdžiui, paaukštindami darbuotojus.
„Brandesni žmonės, norėdami pradėti naują veiklą, ima ir patiki visuomenėje gajais stereotipais dėl amžiaus ir galų gale tiesiog bijo, kad juos pateisins. Tai tikrai dažnai tampa priežastimi nesiimti verslo“, – pastebi B. Goštautaitė.
Ji pažymi, kad nors brandiems žmonėms yra prieinama tam tikra parama, šios pagalbos vis tiek trūksta, o dažnai ji nėra pakankama, kad paskatintų pradėti verslą. Pasak mokslininkės, svarbu, kad švietimo ir politikos sistemos daugiau dėmesio skirtų vyresnių žmonių motyvacijai ir prieinamiems ištekliams, kad jie galėtų aktyviau dalyvauti verslumo srityje.
Problemai spręsti – naujas projektas
Europos visuomenei senstant ir darbo rinkai susiduriant su naujais iššūkiais, projektas INTERGENDERACTION siūlo inovatyvų požiūrį į kartų ir lyčių konfliktų sprendimą darbo vietoje.
Šis projektas ypač aktualus vyresnio amžiaus verslininkams ir darbuotojams, nes padeda įveikti stereotipus ir amžiaus diskriminaciją, skatindamas įtrauktį bei užtikrindamas, kad sukaupta patirtis ir žinios būtų vertinamos ir efektyviai panaudojamos įvairiose kartų komandose. Siekiama sukurti darnesnę darbo aplinką, kurioje visų amžiaus grupių indėlis būtų pripažintas ir skatinamas.
NVO „Versli Mama“, būdama šio programos „Erasmus+“ lėšomis finansuojamo projekto partnerė, aktyviai prisideda prie mokymo modulių kūrimo ir e. mokymosi platformos vystymo.
Nuotrauka – pranešimo organizatorių
