Nevyriausybinės organizacijos (NVO) – asociacijos, viešosios įstaigos, labdaros fondai ir kiti – susiduria ir su specifiniais apskaitos iššūkiais. Toliau rasite pagrindines taisykles, pagal kurias tvarkoma ne pelno organizacijų buhalterinė apskaita, sužinosite apie supaprastintos apskaitos galimybes, mokestinius aspektus.
Ne pelno organizacijų buhalterinė apskaita
Ne pelno organizacijų sąvoka apima įvairias teisines formas – tai ir asociacijos, ir labdaros bei paramos fondai, ir viešosios įstaigos (VšĮ).
Asociacijos vienija narius bendram tikslui, viešosios įstaigos dažnai teikia paslaugas visuomenei, o fondai administruoja gautą paramą. Visų šių subjektų buhalterinė apskaita turi bendrą uždavinį: užtikrinti skaidrų lėšų judėjimo fiksavimą ir atskaitomybę.
Nepaisant skirtingo teisinio statuso, visoms joms taikomi panašūs apskaitos reikalavimai. Esminis požymis – jos nesiekia pelno asmeninei naudai, todėl gautos lėšos turi būti panaudojamos visuomeninei veiklai.
Ne pelno siekiančios organizacijos privalo laikytis tų pačių bendrųjų apskaitos principų kaip ir verslo įmonės, tačiau jų veiklos pobūdis lemia tam tikras apskaitos ypatybes.
Tai reiškia, kad ir NVO apskaitoje taikomas dvejybinio įrašo metodas, kai kiekviena operacija fiksuojama dvejose sąskaitose, debetuojama viena ir kredituojama kita, užtikrinant balansą.
Ataskaitos sudaromos periodiškai, dažniausiai kas finansinius metus. Duomenys registruojami remiantis patikimais dokumentais, o apskaitoje laikomasi neutralaus ir atsargaus požiūrio. Net ir esant ne pelno tikslui, finansai turi būti vaizduojami objektyviai.
Šie visuotiniai apskaitos principai nustatyti teisės aktuose ir standartizuoti, todėl tiek verslo, tiek ne pelno sektoriaus buhalterija turi bendrą „kalbą“.
Pagrindinis skirtumas – šios organizacijos nesiekia pelno akcininkams ar savininkams, todėl visos gautos pajamos turi būti panaudotos organizacijos misijai ir tikslams įgyvendinti. Tai atsispindi apskaitoje: nėra pelno paskirstymo įrašų, o bet koks finansinis perviršis lieka organizacijoje kaip rezervas būsimai veiklai finansuoti.
Atskaitomybė ir finansinės ataskaitos
NVO apskaitoje didžiulis dėmesys skiriamas skaidrumui ir atskaitomybei. Jos privalo viešai skelbti savo metines finansines ataskaitas, veiklos ataskaitą ar metinį pranešimą, o kartais – ir auditoriaus išvadą.
Paprastai rengiamos tokios finansinės ataskaitos kaip balansas, parodantis turto, įsipareigojimų ir grynojo turto dydį, veiklos rezultatų ataskaita bei aiškinamasis raštas.
Nevyriausybinės organizacijos tai pat turi parengti veiklos ataskaitą, kurioje nurodomos gautos paramos sumos ir detaliai paaiškinama, kaip ši parama panaudota per ataskaitinius metus. Toks atskaitomybės paketas skirtas užtikrinti skaidrumą ir atsiskaityti visuomenei bei rėmėjams.
Pagal galiojančius reikalavimus, ne pelno organizacijų, tokių kaip asociacijos, metinės ataskaitos turi būti patvirtintos aukščiausiojo valdymo organo – dažniausiai visuotinio narių susirinkimo – per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Vėliau ataskaitos teikiamos Juridinių asmenų registrui, kad jos būtų prieinamos viešai.
Tai reiškia, kad kiekvienas visuomenės narys gali susipažinti su NVO finansine būkle, o organizacija, nepateikusi ataskaitų laiku, gali sulaukti įspėjimų ar kitų sankcijų. Jei NVO turi savo interneto svetainę, privalu joje paskelbti bent pagrindines ataskaitas – kad informacija būtų lengvai pasiekiama visiems suinteresuotiems asmenims.
Supaprastinta atskaitomybė – kas tai?
Neretai NVO, ypač mažesnės, gali taikyti supaprastintą atskaitomybės formą. Lietuvos finansų ministro įsakymu patvirtintos taisyklės leidžia mažoms NVO, neturinčioms darbuotojų ir kurių metinės pajamos neviršija nustatyto dydžio, tvarkyti apskaitą paprastesniu būdu – nereikalaujama sudaryti pilno finansinių ataskaitų rinkinio, pakanka metinės ataskaitos.
Tokia supaprastinta atskaitomybė sumažina administracinę naštą, tačiau ji nėra atsisakymas nuo skaidrumo. NVO vis tiek turi registruoti visas pajamas ir išlaidas, saugoti dokumentus, o svarbiausia – pasirūpinti, kad veiklos ir finansų apskaita būtų aiški ir suprantama.
Mokestiniai ypatumai ne pelno sektoriuje
NVO buhalterija turi atsižvelgti ir į tam tikrus mokestinius ypatumus. Dauguma pelno nesiekiančių organizacijų naudojasi tam tikromis mokestinėmis lengvatomis.
Pavyzdžiui, pagal Lietuvos įstatymus asociacijos, viešosios įstaigos ir fondai, vykdantys visuomenei naudingą veiklą, nemoka pelno mokesčio nuo pajamų, kurias panaudoja savo įstatuose numatytiems tikslams finansuoti. Tai reiškia, kad visa surinkta parama, nario mokesčiai ar kitos pajamos, išleistos organizacijos misijai, yra atleidžiamos nuo pelno mokesčio. Tokia lengvata skatina NVO veiklą, tačiau kartu nustato griežtą reikalavimą – finansai turi būti naudojami tikslingai ir pagrįstai, o jų apskaita – aiškiai atskirti nuo galimos komercinės veiklos.
Jei NVO vis dėlto vykdo šalutinę komercinę veiklą, pavyzdžiui parduoda suvenyrus, teikia mokamas paslaugas, nuomoja turtą, gautos pajamos gali būti apmokestinamos pelno mokesčiu įprastine tvarka, nebent tos pajamos tiesiogiai skiriamos organizacijos tikslams.
Dėl to buhalterijoje labai svarbu atskirti, kurios pajamos yra tikslinės (paramos, nario įnašai), o kurios – ūkio pajamos. Teisingai sugrupavus pajamas, galima tinkamai apskaičiuoti apmokestinamąjį pelną ir neprarasti NVO statusui taikomų lengvatų.
Kokius mokesčius moka ne pelno siekiančios organizacijos
Kitas svarbus aspektas – gyventojų pajamų mokesčio (GPM) parama. Lietuvoje gyventojai gali skirti dalį (šiuo metu 1,2%) savo GPM konkrečiai pasirinktai nevyriausybinei organizacijai. Šios lėšos laikomos tikslinėmis paramos pajamomis, kurias NVO privalo naudoti pagal nustatytas taisykles ir detaliai atsiskaityti VMI.
Buhalterinėje apskaitoje tokios pajamos fiksuojamos atskirai, o joms pasibaigus, rengiamos ataskaitos, kaip pinigai panaudoti – tai lemia didesnę atskaitomybę, bet drauge ir suteikia visuomenei galimybę remti mėgstamas organizacijas.
Kaip ir bet kuris darbdavys, NVO, turinčios samdomų darbuotojų, privalo skaičiuoti ir mokėti su darbo santykiais susijusius mokesčius: gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo, sveikatos draudimo įmokas.
Ši pareiga galioja nepriklausomai nuo ne pelno statuso. Be to, jeigu NVO yra registruota PVM mokėtoja, pavyzdžiui, dėl vykdomos ekonominės veiklos, ji turi teikti PVM deklaracijas ir mokėti PVM mokestį kaip ir bet kuri įmonė.
Nesilaikanti mokestinės drausmės NVO gali sulaukti VMI sankcijų ar net prarasti paramos gavėjo statusą, todėl labai svarbu atidžiai vykdyti visas mokestines prievoles.
Pastebėtina, jog didesnės NVO privalo turėti ir auditoriaus patikrinimą. Jei nevyriausybinė organizacija viršija nustatytas finansinių rodiklių ribas, ji privalo pasitelkti nepriklausomą auditorių, kuris patikrintų finansines ataskaitas.
Net jeigu įstatymiškai auditas neprivalomas, nemažai tarptautinių fondų ar didelių rėmėjų reikalauja, kad jų remiamų NVO finansinė atskaitomybė būtų audituota. Vadinasi, skaidri ir tvarkinga buhalterija NVO viduje galiausiai palengvina bendradarbiavimą su rėmėjais ir atveria kelius gauti didesnę paramą.
Iliustracija – iš portalo VERSLI MAMA archyvų.
