Nors apie psichikos sveikatą kalbame vis drąsiau ir pagalbos galimybės tampa lengviau prieinamos, motinystė ir jos metu patiriami psichikos sveikatos sunkumai vis dar stigmatizuojami. Turbulentiškas laikotarpis, artimųjų lūkesčiai ir net pačių mamų jaučiama gėda dėl išgyvenamų sunkumų dažnai prisideda prie pagalbos kreipimosi atidėliojimo.
Motinystė – produktyviausias etapas gyvenime
Psichologė-psichoterapeutė Sigita Pūrienė dalijasi, jog dažniausiai į terapiją ateina moteris, kuri iki gimdymo buvo labai veikli, visur dalyvavo, aukštose pareigose dirbo ir viską gyvenime susireguliavusi buvo. Tačiau gimsta vaikas ir ji supranta, kad ji nesureguliuos, kada jis miega, ką jis valgo, ir pradeda jausti, jog gyvenimas slysta iš po kojų.
Tyrimai rodo, jog augindama kūdikį moteris per parą dirba 2,5 etato ir tai yra pats produktyviausias etapas gyvenime.
Tačiau pačios mamos patiria jausmą, jog ji nieko nepadaro, nes ji nesuvaldo visų procesų, kaip norėtų suvaldyti. Tokie įsitikinimai trukdo save priimti kaip netobulą. Motinystėje gali viską tobulai padaryti, bet vaikas padarys viską, kaip jam atrodys, kaip jam reikės. Tenka priimti savo ribotumą ir savo motinystę ne kaip projektą, tačiau etapą, kuriame gausu neprognozuojamų momentų.
Kaip pasireiškia pogimdyminė depresija
Psichologė-psichoterapeutė teigia, kad depresijos po gimdymo reiškinys turi daug veidų ir ne visada lengva juos pamatyti ir įvardinti.
Ženklai, tokie kaip nemiga, nerimas, liūdesys, nuolatinis kaltės, nepakankamumo jausmas, mintys, kad „aš nesusitvarkau, esu bloga mama“, lyginimasis su kitomis, juodo, sunkiai paaiškinamo debesies buvimas galėtų būti vieni iš požymių, kad vertėtų pasikalbėti su specialistu.
Specialistė atvirauja, jog su šiomis motinystės problemomis pradėjo dirbti maždaug prieš dvejus metus, kai pati pagimdė vaikelį ir susidūrė su jausmu, kad niekas apie tai nešneka, bet blogai jaučiasi:
„Turiu viską: gerą vyrą, naujus namus, pinigų – visko, ko, atrodo, reikėtų. Vaikas lauktas, vestuvės įvykusios, viskas kaip iš vadovėlio, o aš nesijaučiu laiminga. Bijojau visiems pasakyti, kad man negerai. Per dieną porą valandų praverki ir nežinai, dėl ko. Ir ta būsena šiek tiek pagerėja, pablogėja, bet iš esmės esi tokiame liūne, jautiesi negerai. Toje būsenoje kai buvau, supratau, jog niekas apie tai nekalba arba labai mažai. Tuomet pradėjau vesti mamoms grupes ir pamačiau, kiek daug mamų panašiai jaučiasi ir nekalba apie tai, kiek daug jausmo, kad aš nepakankama mama“.
Kodėl vis dar kyla baimė kalbėti
Mamoms kaltės jausmą, psichologinius iššūkius dažnai sustiprina visuomenėje romantizuojama motinystė. Neva mamos, vadovaudamosi intuicija, turėtų užauginti vaiką ir dar mėgautis kiekviena naujo gyvenimo akimirka.
Projekto „Mama mums rūpi“ autorė Asta Petraitienė pabrėžė, kad labai didelė dalis depresijos po gimdymo lieka nediagnozuota. Tai reiškia, kad moterys, ypač anksčiau, buvo linkusios tai priimti kaip natūralų motinystės krūvį.
Mūsų močiutės, mamos gyveno aplinkoje, kur fiziniai poreikiai, išgyvenimas, buvo svarbiausias prioritetas ir aspektas, į ką buvo orientuojamasi. Apie emocijas nebuvo kalbama.
Indrė Stonkuvienė prisimena, kad tapusi mama jautėsi prastai: visos mamos atrodė laimingos „super mamytės“, vaikai su baltais drabužiais laimingi fotografuojasi, o ji pati jautė horomonų audras ir nesuprato, kas su ja vyksta: „Juk gražiausios pasakos baigiasi vedybomis, o kas po to? Kur princesės, gimdančios ir nėščios, su hormonais neįtelpančios į korsetą?“
„Jauti, jog tu neatitinki visko, apima nepakankamumo jausmas ir negali apie tai šnekėti. Kai pati pasidalinau, supratau, vyksta kartų nesusikalbėjimas: vyresnioji karta įvardija, jog turi viską, ko gyvenime reikia, ir lygina tave su kita mama, kuriai yra prasčiau. Kas svarbiausia, kad bendruomenė, vyras, mama, sesė, kas mus supa, artimiausi žmonės tavęs nesupranta. Bandai parodyti, kad esi pavargusi, kad ne taip jautiesi ir jei tavęs nepalaiko artimiausi žmonės, tai dar labiau prigesina. Tam reikalingos mamų bendruomenės, kad apie tai būtų galima pasikalbėti“, – patirtimi dalijasi I. Stonkuvienė.
Ginekologė, akušerė, knygos „Tu laukiesi. Nėštumo kelionės gidas: nuo minties apie kūdikį iki jo žindymo“ autorė Viktorija Navickienė priduria, kad prie pogimdyminės depresijos prisidėti gali nesėkmingo žindymo patirtis ir mišinukais maitinančių mamų stigmatizavimas. Moteris ima jausti kaltę, kad maitina ne krūtimi.
Bendruomenių svarba
Depresiją po gimdymo patyrusios mamos kviečia kiekvieną likimo draugę susirasti bent vieną mamą, su kuria būtų galima pasikalbėti. Dar geriau yra rasti tokių pačių – pavargusių, nemiegojusių, kurių vaikai taip pat verkia – mamų bendruomenę. Bendrystė tarp mamų kone prilygsta asmeninei terapijai.
Psichologė-psichoterapeutė S. Pūrienė pabrėžia, kad mamoms rūpi tie patys dalykai, todėl mamų grupėse jos pajaučia bendrystę, kad ne jos vienos blogai jaučiasi ir kažko nespėja. Bendrystė padeda įveikti depresiją po gimdymo; tai gali būti gelbėjantis dalykas.
Jai antrinanti I. Stonkuvienė tvirtina, kad kartais tereikia išsikalbėti, pabendrauti su to paties amžiaus vaikus auginančiomis mamomis, ir tai išties padeda. Svarbiausia – kalbėti ir neužgesti anksčiau laiko, nes stiprybė yra pripažinti, kad stiprios esame ne po vieną.
Pagalbos galimybių prieinamumas – vis didesnis
Kaip pastebi V. Navickienė, gimsta ne tik vaikas – kartu su juo gimsta ir mama, atsiranda naujas vaidmuo. Pogimdyminė melancholija yra normalu, tačiau svarbu kuo anksčiau pastebėti psichikos sveikatos rizikos veiksnius.
Šiuo metu moterims, patiriančioms emocinius sunkumus po gimdymo, asmens sveikatos priežiūros įstaigose yra suteikiamas žaliasis koridorius į psichikos sveikatos centrą.
Nuo liepos pirmos bus pildomas klausimynas, iki arba po gimdymo, kai jau galima pačiupti [pogimdyminės depresijos] rizikos zoną. Jei surenkamas didesnis balas, po kelių savaičių galėsime ją pakartoti ir reikiant nukreipti moterį, kur ji galės gauti pagalbą.
„Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjas Darius Einars priduria, kad vyrų įsitraukimas į pogimdyminės depresijos diskusiją yra svarbus. Atsiradus vaikui ir pasikeitus šeimos struktūrai, vyrų rolė tampa dar svarbesnė. Turėdami tinkamų žinių, jie ne tik tampa atsparesni atsiradusiems iššūkiams, bet ir prisideda prie mamos psichikos sveikatos stiprinimo ir palaikymo.
D. Einars primena, kad Vilniaus mieste galimos nemokamos psichikos sveikatos paslaugos, mamų emocinės paramos grupės, kursai planuojančioms, besilaukiančioms. Taip pat vyksta tėvystės kursai, kuriuose abu tėvai gali lavinti savo įgūdžius. Mamos raginamos kreiptis pagalbos, nes prašyti pagalbos nėra gėda. Informaciją apie tėvystės įgūdžių stiprinimo paslaugas Vilniaus mieste galite rasti ČIA.
Kitos „Vilnius sveikiau“ organizuojamos psichikos sveikatos programos:
https://vilniussveikiau.lt/lt/event/emocines-paramos-grupe-besilaukiancioms-moterims/
https://vilniussveikiau.lt/lt/event/individualios-konsultacijos/
Iliustracija – iš portalo VERSLI MAMA archyvų.
