Improvizacija – tai kvietimas pažvelgti į pasaulį per lankstumo, empatijos ir spontaniškumo prizmę. Apie tai, kodėl improvizacija šiandieninio žmogaus gyvenime yra itin svarbi, kalbamės su Vilniaus universiteto Impro studijos vadovu, aktoriumi ir taikomosios improvizacijos praktiku Vytautu Kontrimu.
Ne juokeliai scenoje
„Kai žmonės išgirsta žodį improvizacija, daugelis pagalvoja apie juokelius scenoje, greitą reakciją ar linksmus teatro vakarus. Ko gero, tokį įspūdį atsinešėme iš vaikystės patirčių mokykloje ar matome televizijos ekranuose. Šiuos išvardintus dalykus galima laikyti improvizacijos tam tikromis sudedamosiomis dalimis, bet improvizacijos galios ribos daug platesnės nei scena“, – sako Vytautas Kontrimas.
Jis jau ne vienerius metus taiko improvizacijos metodus ne tik studentų kūrybiškumui lavinti, bet ir padeda pedagogams, verslo atstovams bei socialiniams darbuotojams įgauti naujų įrankių profesiniame gyvenime.
Improvizacija yra būdas geriau pažinti save ir kitus, kurti ryšį, išmokti būti čia ir dabar. Tai – įrankis, padedantis veikti chaose.
Taikomoji improvizacija – tai praktika, kai improvizacijos principai perkeliami už teatro ribų. Ji padeda lavinti bendravimą, klausymą, greitą reakciją, pasitikėjimą ir emocinį intelektą – gebėjimus, be kurių šiandien sunkiai įsivaizduojamos bet kokios profesinės sritys.
Vytautas pabrėžia: „Ši metodika puikiai veikia ten, kur yra žmonės. O žmonių turime visur – nuo pirmokų klasės iki valdybos salės.“
Improvizacija jau įsitvirtino švietimo, verslo, socialinio darbo, terapijos, technologijų ir net inovacijų srityse.
„Pavyzdžiui, vadovai per improvizacijos užsiėmimus mokosi reaguoti į netikėtumus, ugdyti empatiją, klausytis, išgirsti. Tai nebėra tik meno pasaulio žaidimas – tai rimtas lyderystės, komandinio darbo ir konfliktų sprendimo įrankis“, – vardija VU Impro studijos vadovas.
Improvizacijos jėga versle ir asmeniniame santykyje
Apie improvizacijos naudą verslo aplinkoje Vytautas kalba su dideliu entuziazmu.
„Pasaulyje puikiai žinomi ir milžiniškas apyvartas generuojantys verslai, tokie kaip „Google“ ar „Procter & Gamble“ improvizaciją naudoja kaip lyderystės, inovacijų ir komandinio darbo įrankį. Kodėl? Nes tai veikia! Nes tai padeda priimti neapibrėžtumą, kūrybiškai spręsti problemas ir kurti žmogiškesnę organizacijos kultūrą“, – pasakoja V. Kontrimas.
Improvizacijos pagrindas – taisyklė „Taip, ir…“ – moko ne tik priimti kito žmogaus idėją, bet ją papildyti, išplėtoti. Šis metodas ypač reikalingas komandose, kur svarbus pasitikėjimas ir bendras kūrybinis darbas.
Improvizacija, kaip pasakoja Vytautas, atveria duris ir švietimo bei emocinės sveikatos srityse.
„Mokytojai, kurie į savo pamokas įtraukia improvizacinius elementus, mato didesnį vaikų įsitraukimą, geresnį bendradarbiavimą. Jie tampa aktyvesni, labiau pasitikintys savimi“, – pasakoja VU Impro studijos vadovas.
Socialiniai darbuotojai bei psichologai taikomoje improvizacijoje atranda galingą priemonę stiprinti žmonių emocinį atsparumą, empatiją ir gebėjimą būti atviriems.
Parengta pagal Vilniaus universiteto pranešimą žiniasklaidai. Iliustracija – pranešimo organizatorių.
