Prakaitavimas – tai visiškai įprasta kūno funkcija. Vis dėlto vieniems tai tėra natūralus reiškinys, o kitiems – kasdienis rūpestis, lydimas nemalonių kvapų, šlapių drabužių ir diskomforto. Kodėl prakaituojame ir ką daryti, jei prakaitavimas vargina per stipriai?
Natūrali organizmo vėsinimo sistema
Kaip kvėpavimas ar širdies plakimas, taip ir prakaitavimas yra natūrali organizmo veikla. Tai mechanizmas, leidžiantis reguliuoti kūno temperatūrą. Kai sportuojame, sunkiai dirbame ar esame lauke karštą dieną, prakaitas garuodamas padeda vėsinti odos paviršių ir apsaugo nuo perkaitimo.
Įdomu tai, kad pats prakaitas nėra tas, kuris mus atvėsina. Vėsinantis efektas atsiranda tuomet, kai prakaitas išgaruoja. O dar įdomiau – ne visas prakaitas yra vienodas.
Kai patiriame stresą, išsiskiria tirštesnis, baltymų ir riebalų turintis prakaitas. Jis garuoja lėčiau ir sukuria puikias sąlygas bakterijoms daugintis, o tai lemia stipresnį, aštresnį kvapą.
Taigi prakaitavimas natūralus, bet ne visada malonus, ypač kai jis tampa gausus ir trikdo kasdienybę.
Kai prakaitas tampa problema
Skaičiuojama, kad įvairiomis gausaus prakaitavimo – hiperhidrozės – formomis pasaulyje gali sirgti apie 2–5 proc. žmonių. Tikėtina, kad realus skaičius didesnis, nes daugelis tiesiog nekreipia dėmesio arba gėdijasi kreiptis pagalbos, manydami, jog prakaituoti – normalu.
Vis dėlto kai prakaitas liejasi nuolat ir gausiai, tai gali sukelti didžiulį nepatogumą. Žmonės ima vengti viešumos, renkasi tamsius ar sluoksniuotus drabužius, kad paslėptų šlapias dėmes, o kartais net patiria nerimą, sumažėjusią savivertę ar depresiją.
Kas gali padėti sumažinti prakaitavimą
Nemalonaus kvapo bei drėgnų dėmių galima išvengti keliais paprastais būdais:
- Higiena – rekomenduojama praustis bent du kartus per dieną, ryte ir vakare, kad būtų sumažintas bakterijų, sukeliančių kvapą, kiekis;
- Tinkami drabužiai – geriausia rinktis laisvus rūbus iš natūralių audinių, tokių kaip medvilnė ar linas, kad oda galėtų kvėpuoti;
- Žolelių vonelės – vonios su druska ar vaistažolėmis (pavyzdžiui, šalavijais, ramunėlėmis) gali padėti sumažinti prakaitavimą.
Kai kuriais atvejais, ypač esant stipriai hiperhidrozei, gali būti taikomos medicininės procedūros, pavyzdžiui, botulino toksino injekcijos. Jos laikinai blokuoja prakaito liaukų veiklą pažastyse ar delnuose.
Gyvenimo būdas taip pat svarbus
Norint suvaldyti gausų prakaitavimą, būtina atkreipti dėmesį į savo kasdienius įpročius.
- Streso valdymas: joga, meditacija, kvėpavimo pratimai padeda sumažinti stresą, kuris dažnai sukelia prakaitavimą – ypač delnuose ir pažastyse.
- Fizinis aktyvumas: reguliari mankšta padeda stabilizuoti nervų sistemą ir mažina streso hormonų lygį – tam puikiai tinka ir mamų mėgstamos treniruotės ant minibatutų.
- Mityba: verta riboti aštrų maistą, kofeiną, sunkiai virškinamus produktus, kurie didina organizmo temperatūrą ir skatina prakaitavimą.
- Miegas: ne mažiau kaip 7 valandos kokybiško poilsio per naktį padeda išlaikyti hormonų pusiausvyrą. O hormonai, pavyzdžiui, menopauzės metu ar esant skydliaukės sutrikimams, tiesiogiai veikia prakaitavimo intensyvumą.
Vieni veiksmingiausių pagalbininkų
Tarp visų priemonių, kovojant su prakaitavimu, bene daugiausia diskusijų kyla dėl antiperspirantų. Daugelis vis dar maišo juos su dezodorantais. Dezodorantai tik užmaskuoja nemalonų kvapą, tačiau paties prakaito nei sumažina, nei sustabdo. Tuo metu antiperspirantai sukurti tam, kad sumažintų prakaito išsiskyrimą.
Antiperspirantų sudėtyje dažnai yra aliuminio druskų. Jos sureaguoja su odos paviršiuje esančiu prakaitu ir suformuoja laikiną „kamštelį“ prakaito liaukų latakuose, dėl ko prakaito išsiskiria mažiau. Tai laikina ir neturi nieko bendra su toksinų šalinimu iš organizmo.
Nors dėl aliuminio junginių poveikio sveikatai nuolat kyla diskusijų, mokslininkai kol kas nenustatė aiškių sąsajų tarp jų naudojimo ir rimtų ligų, pavyzdžiui, vėžio.
Europos Komisijos Mokslinis vartotojų saugos komitetas (SCCS) 2020 m. patvirtino, kad kosmetikos gaminiuose naudojami aliuminio junginiai, įskaitant antiperspirantus, yra saugūs, jei naudojami pagal paskirtį.
Beje, ne visi aliuminio junginiai vienodi. Tyrimai rodo, kad efektyviausias yra aliuminio chlorido heksahidratas. Jis greitai ir veiksmingai užkemša prakaito liaukų latakus, todėl tinka ir tiems, kurie kenčia nuo itin gausaus prakaitavimo.
Šiandien daugelis antiperspirantų praturtinami medžiagomis, saugančiomis odą ir mažinančiomis dirginimą,m tad labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai.
Verčiau naudoti vakare
Dermatologai pataria antiperspirantą tepti vakare, prieš einant miegoti. Kodėl?
- Vakare prakaito liaukos veikia lėčiau, todėl veikliosios medžiagos geriau prasiskverbia į latakus.
- Naktį prakaituojama mažiau, tad sumažėja rizika, kad produktas bus nuplautas.
- Poveikis dažnai išlieka ir kitą dieną, net po dušo.
Toks naudojimo būdas ypač rekomenduojamas tiems, kurie susiduria su gausiu prakaitavimu ar hiperhidroze.
Nors rinkoje apstu natūralių alternatyvų, kol kas efektyviausia priemone kovojant su gausiu prakaitavimu išlieka antiperspirantai. Svarbiausia – naudoti juos tinkamai.
Tekstas parengtas viešinant 2025 m. moterų fizinio aktyvumo skatinimo projektą „Mama – Mamai“ (Nr. 56), kurį įgyvendina NVO „Versli mama“, o bendrai finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.
