„IKEA kompanijos įkūrėjas savo dieną padalija į dešimties minučių atkarpas. Jis sako: „dešimt minučių, kai praeina, tai praeina visam laikui. Susiskirstykite savo gyvenimą į dešimties minučių atkarpas ir žiūrėkite, kad nė minutė nenueitų veltui.“ Tačiau norint išmintingai išnaudoti savo laiką, nebūtina visą laiką plušėti be atvangos. Bilas Geitsas […] sako, kad jo darbuotojai gali kelias valandas sėdėti, žiūrėdami į tolį – svarbu, kad jų galvos dirbtų. Ir Albertas Einšteinas reliatyvumo teoriją sukūrė savo galvoje, be popieriaus iš pieštuko. Tik vėliau užrašė ją“
Čia puiki citata iš Ričardo Bransono knygos „Velniop viską: imk ir daryk!”. Skaitant ją, kyla nemažai minčių.
Pirmiausia apie svajonių išsipildymą. Taip, jos pildosi, tačiau ne tada, kai jomis šventai tiki, nors tikėjimas ir būtina, tačiau, deja, nepakankama sąlyga. Dėl svajonių reikia kovoti: reikia dirbti, bandyti ir stengtis, išnaudoti kiekvieną dešimties minučių atkarpą.
Taip pat iš šios citatos natūraliai kyla klausimas, kokias nuostatas, susijusias su darbu, nešiojame savo galvoje? Kas jums yra darbas? Ar tai kančia, pančiai, privalomybė? O gal priešingai: dirbdami jaučiatės laimingi? (Jau esame rašę, kad viskas priklauso nuo požiūrio).
Deja, dauguma iš mūsų konstruoja klaidingas nuostatas: pavyzdžiui: „padirbėsiu, bet tik baigus, sėdėsiu sau visą vakarą užsimetęs koją ant kojos prie teliko, va tada, tai bus kaifas, jausiu palaimą“ arba „ryt sekmadienis, drybsosiu lovoje iki pietų ir nieko neveiksiu, šito aš tikrai nusipelniau“.
Net neįsivaizduojate, kaip pasikeistų pasaulis, jei galvotumėte priešingai: „kai darbuojuosi, jaučiuosi puikiai“, „tiek daug nuveikiau, kokia prasminga buvo diena“, „turiu laisvą minutę, kodėl nepadirbėjus?“, „ryt sekmadienis, valio, galėsiu ir tą ir aną padaryti“.
Taigi, jei norime kiekvieną savo gyvenimo dešimties minučių atkarpą jaustis laimingi ir pasiekti savo svajones, turime įsisamoninti, kad dirbti reikia ir iš tiesų tai juk taip malonu! Labai svarbu išsiugdyti gyvenime nuostatą, kad darbas teikia džiaugsmą!
Be to, darbas daro stebuklus, juk Tomas Edisonas sakė: „genijus – procentas įkvėpimo ir 99 procentai prakaito“. Kai sakai, kad nemoku, nesugebu, paklausk savęs, ar atlikai tai vieną, du, tris kartus, ar bandei šimtą? Bene visi puikūs oratoriai pradėjo nuo viešo kalbėjimo baimės ir neabejotinai tik šimtoji ar dar paskesnė jų vieša kalba buvo tikrai puiki.
O dabar pirmyn su šypsena prie darbų!
