Daiva Žeimytė-Bilienė: patyriau smurtą artimoje aplinkoje, ši tema man visada liks svarbi

patyriau smurta_Daiva Zeimyte-Biliene_versli mama

Lapkričio 25 d., trečiadienį, prasideda jau šeštasis Baltojo kaspino festivalis, kurio tikslas – per meną ir edukaciją drąsiai kalbėti apie moterų patiriamą smurtą artimoje aplinkoje. Žinomi žmonės dar prieš festivalį pasidalino savo įžvalgomis šia skaudžia tema savo socialinių tinklų paskyrose. Dalis, tarp jų ir TV laidų vedėja Daiva Žeimytė-Bilienė, skausmingai pripažino: „Patyriau smurtą artimoje aplinkoje“.

„Baltojo kaspino“ iniciatyvą palaikau iš visos širdies, tuo pat metu galvodama, kad linkiu, jog tokių iniciatyvų ateityje nebeliktų. Kad tiesiog nebeliktų smurto prieš moteris ir visus žmones“, – sako renginių ir komunikacijos agentūros „Olive“ įkūrėja Agnė Grigaliūnienė.

patyriau_Agne Grigaliuniene_versli mama

„Linkiu, jog tokių iniciatyvų ateityje nebeliktų. Kad tiesiog nebeliktų smurto prieš moteris ir visus žmones“, – sako renginių ir komunikacijos agentūros „Olive“ įkūrėja Agnė Grigaliūnienė.

Pasak jos, festivalio organizatoriai, žvelgdami į šią problemą kūrybiškai, elgiasi teisingai: plečia moterų savivertę, įkvepia jas veikti, o svarbiausia –  linki moterims meilės sau.

„Mano akimis visuomenėje egzistuoja begalės smurto formų prieš moteris. Pradedant užslėptais „patarimais”, kaip „čia ne tau, nedaryk, patylėk ir būk savo vietoje”, ir baigiant prieš žmogų pakelta ranka dvidešimt pirmame amžiuje. Linkiu mums visoms stiprybės, gyvenant savo gyvenimus ir auginant sveikos savivertės vaikus, jei jų turime ar norime turėti. Nes visa yra mūsų pačių reikalas“, – sako Agnė.

Dalinasi ne trokšdamos dėmesio

Pasak dainininkės Ericos Jennings, ši tema yra labai svarbi mūsų visuomenėje, nes smurtą patiria viena iš trijų moterų. „Mes turime apie tai kalbėti, kad atkreiptume dėmesį, jog ši problema egzistuoja, yra labai reali ir arčiau mūsų nei manome. Ir tai nėra vien moterų problema, todėl labai svarbu įtraukti į diskusiją ir vyrus, kad galėtume kartu ieškoti sprendimų, kaip pagerinti situaciją tiek mums, tiek ateities kartoms“, – teigia E. Jennings.

„Kai esi viešas žmogus, pradedi galvoti, kuo tas viešumas gali pasitarnauti kitų labui. Nutariau savo žinomumą išnaudoti didžiulės mūsų visuomenės problemos – smurto artimoje aplinkoje – sprendimui“, – atvirai sako televizijos laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva.

Moteris tvirtina norinti, kad žmonės suprastų, jog pasakodama apie savo skaudžias patirtis, ji nesiekia pasipuikuoti ar sulaukti asmeninio dėmesio. „Man nereikia ir gailesčio: viskas jau praeityje, nieko nebegaliu pakeisti. Kalbu tam, kad mano patirtis kam nors šiandien atvertų akis arba taptų šviesa tunelio gale, suteiktų jėgų, stiprybės ir vilties“, – sako ji.

„Nuoširdžiai noriu tikėti, kad ne sykį mano viešai pasidalinta istorija palietė žmonių širdis. Gal net paskatino imtis radikalių pokyčių savo gyvenime. Žinau tik viena, kad kartais reikia labai mažo lašelio, jog užtvanka pagaliau prasiveržtų“, – įsitikinusi R. Šakalytė-Jakovleva.

Renatos žodžiais tariant, jei jos patirtis kuriai nors moteriai ar vyrui, o gal vaikui tapo tuo lemtingu lašeliu – vadinasi, misiją ji įvykdė. Iškart po to, kai pirmąsyk viešai žurnale pasirodė interviu su Renata apie vaikystėje patirtą smurtą, ji sulaukė ne vienos žinutės ir laiško, kuriuose žmonės dalijosi išgyvenimais. Buvo ir keletas moterų, kurios tikino galutinai po šio interviu supratusios, kad gyvenimas su smurtaujančiu vyru tik dėl vaikų yra pražūtingas ir niekur nevedantis. „Aš labai noriu tikėti, jog šios moterys šiandien yra saugios ir laimingos“, – viliasi Renata.

patyriau_Jolanta Sakalyte-Jakovleva_versli mama

Pasak Renatos, svarbu suvokti, jog pagalbos šiandien laukia ne tik smurto aukos, bet ir smurtautojai. Daugelis jų tiesiog nelaimingi žmonės, dažnai patys iškentę baisių dalykų. Smurtas – neretai uždaras ratas, bet iš jo ištrūkti įmanoma.

Televizijos laidų vedėja mano, kad pandemija ir karantinas tik dar labiau paaštrino šią opią problemą: statistika rodo, kad smurtą patiriančios moterys tapo situacijos įkaitėmis. „Dabar žmonės priversti daugiau laiko būti namie, o tai pradeda kelti įtampą. Kai santykiai ir taip toksiški, kritinėmis sąlygomis jie tik dar labiau paaštrėja, todėl atsiranda didelė rizika smurto proveržiui. Namie, kur turėtų jaustis saugiausiai, moterys ir jų vaikai susiduria su nuolatine grėsme būti sužaloti ar net nužudyti“, – nuogąstauja Renata.

Renatos kolegė, taip pat TV laidų vedėja Daiva Žeimytė-Bilienė, irgi atvira: „Kadangi pati esu patyrusi smurtą artimoje aplinkoje, ši tema man visada buvo ir bus aktuali bei svarbi. Jaučiu didžiulę pareigą imtis bet kokių veiksmų, kad smurto atvejų mažėtų ir kad visuomenėje didėtų nepakantumas šiam reiškiniui“.

Pasak žurnalistės, pandemijos laikotarpiu tai ypač svarbu, nes smurto artimoje aplinkoje atvejų dar labiau padaugėjo, ir tai stebima visame pasaulyje. Drauge su sutuoktiniu  D. Žeimytė-Bilienė yra įsteigusi labdaros ir paramos fondą „Žmogaus namai”, kurio vienas iš tikslų – imtis veiksmų prieš smurtą.

„Manau, kovojant su smurtu, bet kokios iniciatyvos, tame tarpe ir „Baltojo kaspino“ festivalis, yra reikšmingos, kiekviena jų vėl ir vėl atkreipia dėmesį į šį reiškinį ir skatina visuomenę ne tik jo netoleruoti, bet ir kreiptis pagalbos“, – sako D. Žeimytė-Bilienė.

Kultūrinė norma

Smurtas mūsų visuomenėje vis dar yra įsišaknijęs nuostatose ir tapęs savotiška „kultūrine norma” („muša, nes myli“). Per metus policija į iškvietimus dėl smurto artimoje aplinkoje vyksta apie 50 tūkst. kartų – Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, tai tėra tik ledkalnio viršūnė, nes apie 60 proc. nukentėjusiųjų pagalbos nesikreipia. 85 proc. tų nukentėjusiųjų yra moterys, smurto liudininkais tampa kartu su jomis gyvenantys vaikai (tuo pačiu ir jie yra traumuojami).

Labdaros ir paramos fondas „Frida“, nevyriausybinė moterų ir su jaunimu dirbanti organizacija, prisidėdamas prie pasaulinės akcijos, skirtos atkreipti dėmesį į smurtą lyties pagrindu, jau šeštąjį kartą lapkričio 25 d. – gruodžio 10 d. Kaune ir Vilniuje organizuoja „Baltojo kaspino“ festivalį. Tai kultūrinių prevencinių renginių ciklas, skirtas tarptautinei akcijai „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“.

patyriau smurtą_Daiva Baranauskė_versli mama

Šeštą kartą Baltojo kaspino festivalį organizuojanti Daiva Baranauskė tikisi, kad per meną apie sudėtingą smurto problemą galima kalbėti kur kas paveikiau.

„Vienintelis būdas bent perspektyvoje pakeisti smurto prieš moteris situaciją – vykdyti plačią prevenciją: ugdyti visuomenę, ypač jaunimą, keisti žmonių nuostatas ir smurtauti verčiančius stereotipus, nusitaikyti į smurto priežastis: lyčių nelygybę, galios disbalansą, nevienodą vyrų ir moterų vaidmenų traktavimą bei nemokėjimą taikiai spręsti konfliktų“, – įsitikinusi fondo „Frida“ vadovė, „Baltojo kaspino“ festivalio sumanytoja Daiva Baranauskė.

Būtent dėl šių priežasčių, pasak jos, pagrindinė prevencinė festivalio veikla organizuojama per kultūrinius renginius. Jų įvairovė ne tik padeda pritraukti skirtingas visuomenės grupes, bet ir nestandartine menine kalba prabilti apie opią socialinę problemą.

Festivalio organizatoriai tikisi, kad tiek jo kultūriniai, tiek edukaciniai renginiai padės ištransliuoti pagrindinę žinutę „Nulis tolerancijos smurtui prieš moteris“ pačioms įvairiausioms auditorijoms, taip pat paskatins diskusijas ir kritinį mąstymą.

Baltasis kaspinas akcentuojamas šio festivalio pavadinime ir simbolikoje – pasaulyje visuotinai atpažįstamas kaip smurto atsisakymo ir įveikimo simbolis. Šiuo simboliu festivalio dienomis savo socialinių tinklų profilio nuotraukas papuošė ne vienas žinomas Lietuvos žmogus.

Šeštasis „Baltojo kaspino“ festivalis dedikuojamas moterų galios problematikai, todėl jo renginiuose – pozityvūs stiprių moterų pavyzdžiai. „Manome, kad visuomenės, pačių moterų ir merginų įgalinimas per geruosius pavyzdžius yra veiksminga smurto prevencija. Tai svarbiau nei moralizavimas: „Nu nu nu, smurtauti negražu…“, – sako festivalio organizatorė D. Baranauskė.

Festivalis persikėlė į internetą

Covid -19 pakoregavo festivalio planus, visi renginiai (filmai, spektakliai, parodos, diskusijos, seminarai) persikėlė į virtualią erdvę, tačiau bus ne mažiau įdomūs ir aktualūs.

Festivalį atidarys Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis–koncertas „Graži ir ta galinga“ (kviečiame žiūrėti transliaciją portale DELFI).

Festivalio programoje taip pat rasite Fridai Kahlo, Virginijai Woolf, Rutth Bader Ginsburg dedikuotus renginius. Ypač laukiama festivalio premjera – iš Kauno kilusios Emos Goldman, vadintos ir feminizmo bei anarchizmo simboliu, ir net „pavojingiausia moterimi Amerikoje“ 150-ies metų jubiliejui skirtas SPOKŠOK spektaklis „Emmos šokis“.

Festivalio rengėjai kviečia pasinaudoti galimybe sudalyvauti seminaruose-viešose konsultacijose su teisininku Moterys ir skyrybos: saugiai ir oriai, iniciatyvos „Apsigink“ diskusijoje „Drąsios, Stiprios, Vikrios” arba „Kaip net bijant vilko išdrįsti eiti į mišką”, interaktyviame seminare tėvams ir specialistams: Kaip auginti vaikus be lyčių stereotipų? bei jau tradicinėje Švedijos karalystės ambasadorės Inger Buxton paskaitoje studentams ir visuomenei.

Festivalio renginiai nemokami, visą programą rasite čia.

Iliustracijos – festivalio organizatorių.

________________________________________________________________________________

Taip pat skaitykite:

Disleksija: kodėl juodos Times New Roman avys baltose lankose nesigano

 


Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.