Darbuotojų paieška per darbo biržas taps prasminga?

Verslas skundžiasi, kad gerų darbuotojų paieška – sunki ir ilgai užtrunka, nors darbo biržos pilnos darbo ieškančių bedarbių. Tik kas iš to – kas trečias jų neturi reikiamos kvalifikacijos, o motyvacija dirbti – geriausiu atveju menka.

Paprastai įgyti reikiamą kvalifikaciją padeda darbo biržos vykdomas profesinis mokymas, tačiau to užtenka ne visiems: 2017 m. po baigtų TOP-20 įstaigose profesinių mokymų įsidarbino 63,8 proc. absolventų. 2016 m. įsidarbinimo vidurkis buvo geresnis ir siekė 73,4 proc.

Kaip rašoma portalui VERSLI MAMA atsiųstame pranešime spaudai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki šių metų rugsėjo 15-osios parengs modelį, pagal kurį teritorinės darbo biržos į pagalbą pasitelktų savivaldybes ir kartu dėtų pastangas bedarbių integracijai į darbo rinką. Pagrindinis tikslas – suteikti pagalbą atsižvelgiant į individualius bedarbio poreikius.

Šią savaitę Vyriausybėje vyko jau antrasis pasitarimas, kurio metu nutarta pasirinkti keletą savivaldybių, kuriose būtų galima įgyvendinti pasiūlyto modelio eksperimentą. Jeigu rezultatai bus teigiami, tuomet modelis būtų pritaikomas visoms šalies savivaldybėms.

Kaip viskas vyktų?

Pirmas žingsnis. Remiantis pasiūlymu, darbo neturintis žmogus galėtų kreiptis į teritorinę darbo biržą arba savivaldybę – kaip patogiau jam pačiam. Tačiau nemaža dalis darbo rinkoje nedalyvaujančių žmonių nesikreipia nei į savivaldybę, nei į darbo biržą, tad institucijos pačios dėtų pastangas ir ieškotų asmenų, kuriuos būtų galima paskatinti mokytis ar dirbti. Tam galėtų būti pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos ar kiti socialiniai partneriai, kurie aptikę ekonomiškai neaktyvius žmones paskatintų juos atvykti į darbo biržą ar savivaldybę ir net palydėtų, jeigu reikia.

Antras žingsnis. Visiems žmonėms, atvykusiems į teritorinę darbo biržą ar savivaldybę būtų sukuriama arba atnaujinama elektroninė kortelė, kurioje būtų surašyti išsamūs duomenys, kurie yra svarbūs integracijai į darbo rinką. Informacinė sistema galėtų būti integruota su kitų institucijų sistemomis, tačiau iš esmės šioje kortelėje atsispindėtų duomenys apie asmens išsilavinimą, turimus įgūdžius, darbo patirtį, pageidaujamą darbą, gyvenamąją vietą, amžių, šeiminę padėtį, gaunamą socialinę paramą, paslaugas, darbingumo lygį.

Jeigu atvejis gana paprastas – tuomet aptarnavimo specialistas savarankiškai paskiria priemones ir paslaugas (pavyzdžiui, registruoja kaip bedarbį, skiria reikiamą paramą).

Jeigu situacija sudėtingesnė ir žmogui reikia daugiau paslaugų, tuomet paskiriamas atvejo vadybininkas.  Atvejo vadybininko funkcijas galėtų atlikti savivaldybės arba teritorinės darbo biržos darbuotojas. Jis sudarytų asmens profilį, nustatytų, kokių konkrečių paslaugų jam reikia, suorganizuotų reikiamus susitikimus (pavyzdžiui, su švietimo, medicinos, užimtumo ar socialiniais darbuotojais).

Trečias žingsnis. Jeigu antruoju žingsniu būtų nustatoma, kad asmeniui reikia didesnės ir sudėtingesnės pagalbos, atvejo vadybininkas sudarytų komandą, į kurią įeitų darbo biržos, savivaldybių ir kitų institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovai. Ši komanda kurtų individualų planą ir nustatytų, kokių konkrečių paslaugų žmogui reikia, kokiu eiliškumu jos turi būti teikiamos. Į tai gali įeiti reabilitacija, psichologo konsultacijos, piniginė parama, lydinčio asmens paslaugos, perkvalifikavimas, profesinis mokymas ir panašiai. Viskas būtų derinama su žmogumi, kuriam paslaugos būtų teikiamos.

Ketvirtas žingsnis. Toliau būtų vykdomas planas: jis gali būti koreguojamas, keičiamas, pratęsiamas arba užbaigiamas anksčiau, jei žmogus jau yra pasiruošęs dirbti. Sprendimus kartu su žmogumi priimtų vadinamoji atvejo komanda.

Penktas žingsnis. Kai atvejo komanda nutaria, jog asmuo yra pasirengęs darbui, jam galėtų būti skiriamas bandomasis darbas ir tuo metu dalį darbo užmokesčio finansuotų teritorinė darbo birža.  Su dirbančiuoju būtų pasirašoma trišalė sutartis: tarp jo paties, darbdavio ir teritorinės darbo biržos. Jeigu mėnuo praeitų sėkmingai, darbdavys galėtų suteikti darbuotojui nuolatinį darbą. Jeigu darbo mėnuo būtų nesėkmingas, būtų atnaujinamas individualus planas.

Galutinis siūlomo modelio tikslas – sėkmingai integruoti žmones į darbo rinką, siekiant, kad ilguoju laikotarpiu paramos gavėjai turėtų nuolatinį darbą ir galėtų pasirūpinti savimi ir savo šeima savarankiškai be socialinės paramos. Tikėtina, kad tada ir verslui darbuotojų paieška per darbo biržas taptų prasminga.

Panašių principų modeliai šiuo metu veikia Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje bei Estijoje.

Įdarbinimas subsidijuojant

Primename, kad šiuo metu net ir smulkus verslas gali rinktis gana patrauklią priemonę – įdarbinimą subsidijuojant. Tai galimybė įdarbinti teritorinės darbo biržos siųstą asmenį, negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų. Priklausomai nuo to, kokiai socialinei grupei priskiriamas įdarbinamas asmuo, verslas gali gauti subsidiją 6–24 mėn. arba neterminuotam laikui, jei įdarbina darbingo amžiaus neįgalųjį, kuriam nustatytas iki 25 proc.darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis.

Daugiau apie šią galimybę verslui skaitykite Lietuvos darbo biržos svetainėje.


1 Komentaras

  1. Rita

    2020 spalio 28 prie 15:28

    Manau vienas paprastesniu budu surinkti norimos kvalifikacijos personala, yra pasitelkti idarbinimo paslaugas teikiancia kompanija, kaip pvz https://simplika.lt/personalo-atranka-ir-paieska/ ir pateikus savo pageidavimus kandidatams, palikti ta darba jiems, neatsitraukiant nuo savo tiesioginiu darbu. Nes atrankos, pokalbiai tikrai uzima daug laiko

Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

0