Kūrybiškumas šiandien tampa vienu iš svarbiausių įgūdžių, galinčių apsaugoti darbuotojus nuo grėsmės, kad dėl automatizacijos ir technologijų plėtros jie gali būti išstumti iš darbo rinkos. Lietuvoje veikianti dirbtinio intelekto taikyme ir kibernetiniame saugume besispecializuojanti informacinių technologijų įmonė UAB „Acrux cyber service“, teksto analizei pasitelkdama dirbtinį intelektą, sukūrė mokslu pagrįstą testą, kuris leidžia įvertinti savo kūrybingumą.
Mokslininkai surado būdą, kaip patikrinti, ar žmogus yra kūrybingas
Kūrybingumo testas buvo sukurtas, remiantis šiais metais Harvardo (Jungtinė Karalystė), McGill (Kanada) ir Melburno (Australija) universitetų mokslininkų paskelbta studija, kuri atskleidė, kad gebėjimas įvardinti žodžius, kurie kuo labiau skirtųsi vieni nuo kitų, parodo aukštą žmogaus kūrybingumo lygį.
Jay A. Olson, Johnny Nahas, Denis Chmoulevitch, Simon J. Cropper ir Margaret E. Webb tyrime dalyvavo 9000 žmonių iš 98 valstybių. Jų amžius buvo nuo 6 iki 70 metų. Tiriamieji turėjo įvardinti 10 žodžių, kurie kuo labiau skirtųsi vieni nuo kitų. Taip tyrėjai norėjo patikrinti teoriją, kad kūrybingi žmonės gali generuoti daug skirtingų idėjų. Todėl mokslininkai sumanė pamatuoti žmonių įvardintus nesusijusius žodžius ir semantinį atstumą tarp jų. Tiriamiesiems įvardijus žodžius, kurie turėjo skirtis vienas nuo kito, skaičiavimo algoritmas įvertino tarp šių žodžių esantį semantinį atstumą. Giminingi žodžiai (pvz. katė ir šuo) turėjo trumpesnį semantinį atstumą, nei nesusiję žodžiai (pvz. katė ir antpirštis). Tokia žodžių pora, kaip „koja-ranka“, gavo 37 taškus, „medis-bitė“ – 59 taškus, o „mechaninė inžinerija-begemotas“ – 102 taškus. Užduočiai atlikti buvo skirtos keturios minutės, tačiau daugelis ją atliko per dvi.
Tiriamieji taip pat atliko ir standartinius kūrybingumo testus, kurie patvirtino mokslininkų teoriją, susijusią su įvardintų žodžių semantiniu atstumu ir kūrybingumu.
Tyrimas atskleidė ir tai, kad kūrybingumo pikas tarp moterų ir vyrų skiriasi. Kūrybingiausi – 18-20 metų vyrai, o moterys savo kūrybingumo piką, pasak mokslininkų, pasiekia 25-27 metų.
Dirbtinis intelektas atkūrė mokslininkų taikytą testą kūrybiškumui nustatyti
UAB „Acrux cyber service“ vadovas Jokūbas Drazdas teigia, kad šis mokslininkų tyrimas paskatino įmonės darbuotojus, pasitelkiant dirbtinį intelektą, sukurti testą, kuris leistų žmonėms patiems pasitikrinti savo kūrybingumą.
„Kūrybingumas šiandien darbo rinkoje tampa itin svarbia kompetencija. Ir jis svarbus ne tik kūrybinėse industrijose, kurios itin glaudžiai susijusios su kūryba. Kūrybingi žmonės yra linkę daug efektyviau spręsti įvairias problemas, kurių atsiranda bet kurioje sferoje. Kurdami testą pagal mokslininkų studiją, norėjome atskleisti ir dirbtinio intelekto galimybes. Natūralios kalbos apdorojimas dirbtiniu intelektu nebėra naujiena. Dirbtinis intelektas su dideliu neuroniniu tinklu geba spręsti įvairias logines problemas ir pateikti atsakymus į gan sudėtingus klausimus. Šiuo atveju – išmatuoti semantinį žodžių atstumą ir pateikti įvertinimą apie žmogaus kūrybingumą. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip dirbtinį intelektą galima panaudoti teksto analizėje“, – sako J. Drazdas.
Kūrybiškumo testą galima atlikti UAB „Acrux cyber service“ svetainėje.
Kūrybingumui padidinti gali užtekti ir tam tikrų sąlygų
Tie, kas nėra patenkinti atlikto testo rezultatais, Jokūbas Drazdas siūlo nenusiminti, nes yra būdų, leidžiančių padidinti kūrybingumą.
„Įvairios mokslinės studijos rodo, kad mūsų kūrybingumas priklauso nuo smegenų priekinės cingulinės žievės aktyvumo. Ji tampa aktyvesnė, kai esame geros nuotaikos, atsipalaidavę, pailsėję, todėl, norint paskatinti kūrybingumą, patariama rinktis sporto šaką ar sporto treniruotes, kurios mažina streso lygį, išbandyti dėkingumo ir dėmesingo įsisąmoninimo technikas, pakankamai laiko skirti poilsiui ir miegui, pradėti savo dieną 90-120 minučių susikoncentravimu į užduotį be blaškymosi tarp daugybės kitų užduočių. Taip pat kūrybingumą skatina ir pakankamas laiko tarpas užduočiai atlikti – ne per mažai, kad galėtų sukelti stresą, ir ne per daug, kad būtų išvengta atidėliojimo“, – teigia Jokūbas Drazdas.
Nuotrauka asociatyvinė © Canva.