Ne botago, ne pyrago – reikia verslui norago

Print Friendly, PDF & Email

„Mėginti drausti ir bausti, o paskui dar priekaištauti, kad gyveni iš pašalpų – absurdiška politika. Yra kitų variantų. Bent jau kaime pasiteisino laikinas darbas už atsiskaitymo kvitus pasiteisino, o dabar ši galimybė turi būti plečiama,“ – sako Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius.

Kartu su kolega Seime registravote projektą, kuriuo plečiamos galimybės dirbti laikinus darbus su paslaugų kvitais. Kas paskatino tai daryti?

Jei Seimas pritars, o aš tikiu, kad taip ir bus, nuo kitų metų dirbti su kvitais bus leista ne tik žemės ūkyje ir miškininkystėje, bet ir namų ūkyje, pavyzdžiui, valant namus, prižiūrint vaikus ar neįgaliuosius, tvarkant teritorijas, prižiūrint sodus ir daržus. To pirmiausiai reikia socialiai pažeidžiamiems asmenims, o ne kokiems nors „pašalpiniams girtuokliams“, kuo mėgstama gąsdinti. Taip sukuriama sistema, kur žmogus nebėra baudžiamas už norą kažką daryti. Daugybei jaunų šeimų, kaimo nedideliuose sklypeliuose įsikūrusių šeimynų tai yra tiesiog vienintelis būdas išgyventi ir matyti perspektyvą.

Ką turite omenyje, kalbėdamas apie „pašalpinius“?

Labai paprastai paaiškinu. Gyvena šeima šiaurės Lietuvoje. Verslios ar ūkiškos mamos Kristinos ir itin darbštaus bei gero tėčio Zigmanto šeima augina 5 vaikus. Vyras serga sunkia liga, tačiau šeima darbšti, pragyvenimui turi ūkį 25 aruose su dviem kambariukais mažame namelyje. Ypač daug augina naminių paukščių. Šeima nėra socialinės rizikos, nepiktnaudžiauja alkoholiu. Nėra ten niekas prageriama, kaip dabar madinga šūkauti valdančiųjų kurstomos isterijos kontekste. Augina paukščius. Dabar augins ir avytes, kurias padovanojau. Pats daug naujo sužinojau apie perlines vištas, įvairių veislių kalakutus ir fazanus, žąsis, antis, putpeles, o gal ir dar ką nors. Tokios įvairovės seniai nemačiau. Veržlumas neįtikėtinas. Aš ūkininkas, bet šeima man tiek pripasakojo apie vištas, fazanus, putpeles, kad pats nustebau. Ir štai jums faktas: neduok Dieve ta šeima ką nors kam nors parduos už kelis eurus – kiaušinius ar vištą – iškart bus nubraukta pašalpa, kuri ir taip simbolinė. Teisinga? Jei verčiamasi ir dirbama – reikia nubausti?

Kvitų sistema tai keičia?

Taip. Jau daug kas tai pripažįsta. Kai prieš keletą metų tai pasiūliau – daug kas šūkavo, kad čia mokesčių slėpimą skatinantis reikalas bus. Bet taip neatsitiko. Dabar Valstybinė mokesčių inspekcija pripažįsta, kad tai geriausias kelias. Jie patys pasiūlė plėsti šią lanksčią sistemą. Juk ne visi žmonės gali dirbti visą dieną ir reguliariai. Dirbdami su kvitais, žmonės išlaiko bedarbio statusą ir gauna socialinę paramą, o jų darbdaviai moka tik 9 proc. sveikatos draudimo įmoką. Jei žmogus suteikia 1750 eurų vertės paslaugų per metus, jis moka normalų 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.

Kaip tai dera su kova prieš nelegalų darbą? Kiek dar žmonių galės taip dirbti?

Su nelegaliu darbui kovojama tiesiogiai – ištraukiant jį iš šešėlio ir suderinant su beveik išsisėmusia ir save atrajojančia socialinės rūpybos sistema. Nuo kitų metų dirbti su kvitais siūlome leisti ne tik žemės ūkyje ir miškininkystėje, bet ir namų ūkyje, pavyzdžiui, valant namus, prižiūrint vaikus ar neįgaliuosius, tvarkant teritorijas, prižiūrint sodus ir daržus. Antai, jei minėtoje Kristina prižiūrėtų kieno nors vaiką ir legaliai, pagal paslaugos kvitą, gautų atlygį, jokia „Sodra“ jos nenuskausmintų. Kai kas, antai, rėkauja, jog kaimas nuslepia nuo biudžeto milijardą eurų. Tai, žinoma, kvailystė, bet čia vienas iš kelių – pasidalinti su tais rėkaujančiais „nuskriaustaisiais“.

Manote, kad toks atsiskaitymo būdas plis?  

Tikrai taip. Ir tai didele dalimi priklauso nuo savivaldybių, seniūnijų darbuotojų. Įsitikinau, kad tokie žmonės, kurie linkę remtis į žemę savo pačių kojomis, bandyti atsispirti nuo paskutinio kelmo, neturi informacijos apie tokią paramą būtent tokia forma.

Noriu, kad seniūnai, savivaldybių klerkai, politikai (bent prieš rinkimus) atvažiuotų ir papasakotų jiems. Patartų. Paaiškintų, kad galimybių yra. Tik jie patys, deja, kartais ne viską žino, o ir politinė valdžia neretai imasi visokių idiotizmų. Keturis kartus padidinti baudas už grybavimą ne vietoje (jei močiutė ar vaikas nepastebės, kad jau parko teritorijoje auga bobausis), reikalavimų kiaules prausti dušuose geresniuose, nei turi nedideli kaimo ūkeliai žmonėms ir t.t.

Mėginti drausti ir bausti, o paskui dar priekaištauti, kad gyveni iš pašalpų – absurdiška politika. Yra kitų variantų. Bent jau kaime laikinas darbas už atsiskaitymo kvitus pasiteisino, o dabar ši galimybė turi būti plečiama. Ir tikiu, kad bus. Tiesiog savivaldybių, seniūnijų žmonės galėtų įsispirti sau į užpakalį ir patys patarti žmonėms, pakonsultuoti, palydėti į eilinį „Sodros“ padalinį ir popierius užpildyti. Juk tokie verslūs, dirbantys, kad ir neturtingi tuo metu žmonės yra jų tikrieji darbdaviai.

Kol kas daugiausiai dirba visuomenininkai. Antai, minėtą Kristinos šeimą mums parodė „Pilietinė unija – Bendruomenių asociacija“. Žmonės, startavę Vilniaus rajone, rinkę paramą iš privataus verslo, atsišaukė, išgirdę viešą mano klausimą, kam reikėtų prakartėlės avelės su dviem ėriukais.

O kaip su valstybės biudžetu, paklaustų jūsų oponentas?

Jam tai tik į sveikatą. Pagalba, paskatinimas, neformalus dėmesys – štai kelias. O ne botagas, pyragas ir prievaizdų armijos, kurios gausesnės už pačius dirbančiuosius – vis dar dirbančius, o ne pabėgusius. Tik taip susidorosime su tokiu reiškiniu kaip emigracija. Netgi esu tikras, kad į biudžetą tai duos daugiau grąžos, nei „žiauriosios akcijos“ bei papildomų tikrintojų ir prižiūrėtojų samdymas.

Daugiau informacijos apie paslaugų kvitą:

http://www.sodra.lt/lt/situacijos/man-teikia-zemes-ukio-paslaugas-pagal-paslaugu-kvita

http://www.sodra.lt/lt/naujienos/ka-reiketu-zinoti-samdant-arba-dirbant-pagal-paslaugu-kvitus

Nėra komentarų