Antrojoje straipsnio dalyje kviečiame paskaityti (ir galbūt vėliau su antrąja puse apie tai pasikalbėti), kaip išsiaiškinti sutuoktinio požiūrį į pinigus ir kas leistų sužinoti, ar galima jūsų finansinė ir seksualinė darna. Pirmąją straipsnio dalį rasite čia.
Kai jaunuoliai susipažįsta, jie nežino vienas kito požiūrio į pinigus. Tai išaiškėja tik pradėjus kartu gyventi. Kas galėtų padėti tai išsiaiškinti, kol neištiko didžiosios krizės?
Paprastai to santykio ir pats žmogus nesuvokia. Tuos dalykus leidžia nuspėti požiūris į tėvus, požiūris į šeimą. Taip pat pravartu pasikalbėti apie šeimos santykius, apie vaikystės prisiminimus.
A. Adlerio psichologijoje didelį vaidmenį vaidina ankstyvieji vaikystės prisiminimai. Tai epizodai iš to laiko, kai žmogus patiria stiprius dalykus, vaikystės prisiminimų jis negali pertvarkyti. Jie yra tokie, kokie buvo.
Visi vaikystės prisiminimai yra fragmentiški, mes neprisimename kiekvienos dienos, prisimename tik emociškai svarbius dalykus, nesvarbu, ar jie buvo teigiami ar neigiami. Tie prisiminimai atskleidžia esmę, kas tuo metu vyko. Jeigu tai liko atmintyje, vadinasi, buvo svarbus momentas, kuris formavo asmenybę.
Vadinasi, jei mergina nori labiau pažinti savo išrinktąjį, turi su juo daugiau kalbėtis apie jo vaikystę?
Taip. Žmogus nesunkiai prisimins, ar vaikystėje jis buvo laimingas ar nelaimingas. Tačiau kai kurie žmonės iš karto pareiškia: „Mano vaikystė buvo nuostabi“, o paskui paaiškėja, kad tas jausmas išties kompensuoja didelį skausmą. Sakydamas, kad buvo laimingas, žmogus nemeluoja, bet jis tiesiog negali prisiminti blogų dalykų, atsimena tik gerus, kurie tarsi koks šleifas pridengia tikruosius vaikystės prisiminimus. Vaikystė atrodo gana pozityvi, bet atskleisti esmę nėra paprasta. Nebūtinai viskas buvo tik blogai, tikriausiai buvo visokių dalykų.
Ar galima sakyti, kad žmogus, iš vaikystės prisimenantis daugiau neigiamų dalykų, bus problemiškas partneris ir su juo bus daugiau bėdų?
Aš daugiau bėdų tikiuosi iš žmonių, kurių prisiminimai yra stebėtinai geri. Vadinasi, tokie žmonės neprieina prie tikrovės, ją kažkas užblokuoja. Tokių blokų būna tuomet, kai vaikystėje taip skaudėjo, kad ta informacija buvo išstumta iš atminties. Šis mechanizmas giluminis. Žmogus nežino, kas slypi jo viduje. O tas, kas viduje, būtinai randa kelią išeiti. Žinoma, tai pasireiškia pačiais sudėtingiausiais gyvenimo momentais – per vadinamąsias slenkstines situacijas, tada, kai kas nors keičiasi, žlunga ar, atvirkščiai, patiriamos pergalės. Tada išaiškėja tai, ko žmogus nežinojo apie save. Jis nemelavo, jis tiesiog nežinojo.
Gal tada būtų paprasčiau porai rekomenduoti pasikalbėti apie pinigus?
Rekomenduoti galima, bet, deja, nėra garantijų, kad toks pokalbis apsaugos nuo ateityje galinčių iškilti situacijų. Prieš kuriant santykius ar santuoką, reikia daug kalbėtis, o dar geriau kalbėtis vaikščiojant (juokiasi), nes taip geriau sekasi.
Iš tiesų, norint vienam kitą pažinti, reikia daug kalbėtis ir susipažinti seksualiai. Svarbios visos temos. Einant į pasimatymą reikėtų pagalvoti, ko ir kada galėtumėte paklausti. Reikia suprasti būsimą partnerį ir kuo labiau jį pažinti. Santykių pradžioje reikia mažiausiai apie 20 valandų pasikalbėti. Kelias valandas iš jų galima skirti pinigams. Tai nieko negarantuos, bet gal sulaikys nuo kažkokių klaidų, apsaugoti nuo netikėtumų.
Straipsnis parengtas Daivos Ausėnaitės ir Viktoro Šapurovo knygos „Pokalbiai apie seksą“ motyvais. Norėdami įsigyti knygąsu autorių autografais, rašykite el. p. ausenaite@inbox.lt
Trečioje ciklo dalyje sužinosite, kaip porai vertėtų tvarkyti finansus, ką apie vyrą sako tai, jog jis visus pinigus atiduoda žmonai, ar visuomet būtina žinoti kartu gyvenančio žmogaus finansinę situaciją ir ar pinigai gali sugriauti santykius.
