Svajonė susilaukti vaikų kai kurioms poroms lieka „neįkandama“

Nuotraukoje „Vivus.lt“ vadovė Giedrė Štuopė

Nors tikslios statistikos nėra, specialistai skaičiuoja, kad 1 iš 6 reprodukcinio amžiaus porų Lietuvoje susiduria su vaisingumo sutrikimais – tai yra apie 50 tūkst. porų kasmet. Anot Vaisingumo asociacijos vadovės Rūtos Vyšniauskaitės-Marcinkevičienės, neramina ne tik ši statistika, tačiau ir tai, kad vieno pagalbinio apvaisinimo kaina, kartu su reikalingų vaistų ir papildomų tyrimų išlaidomis, gali siekti iki 4 tūkst. eurų.

„Didžioji dalis problemų turinčių porų, naudodamiesi paskirto medikamentinio gydymo paslaugomis, chirurginėmis ar paprastesnėmis medicininėmis procedūromis, susilaukia vaikų. Daliai užtenka finansuojamo gydymo. Tačiau kai kurioms poroms tenka kreiptis į specializuotus vaisingumo centrus dėl pagalbinio apvaisinimo procedūrų, vėliau net ir kelis metus lankytis pas medikus, o daliai – tiesiog nuleisti rankas. Pastarąjį sprendimą poros dažnai priima dėl per didelių finansinių išlaidų“, – tikina Vaisingumo asociacijos vadovė.

Nevaisinga laikoma pora, kuri negali sulaukti nėštumo ar pagimdyti kūdikio gyvendama aktyvų lytinį gyvenimą ilgiau nei vienerius metus.

Anot skolinimo internetu bendrovės „4finance“, valdančios prekinį ženklą „Vivus.lt“, vadovės Giedrės Štuopės, poros Lietuvoje vis dar nedrąsiai skolinasi vaisingumo paslaugoms.

„Pastebime, jog žmonės vis dar nedrįsta prisipažinti ir skolintis pagalbinio apvaisinimo procedūroms, nors, pavyzdžiui, dantų gydymui ar kitoms sveikatinimosi paslaugoms lietuviai skolinasi drąsiau. Pagalbinio apvaisinimo procedūra turėtų būti lygiai tokia pat svarbi, be to, susidūrus su vaisingumo problemomis, laikas yra ypač brangus“, – teigia G. Štuopė.

Nuotraukoje Rūta Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė

Valstybė kompensuoja tik dvi procedūras

Vyšniauskaitės-Marcinkevičienės teigimu, tik vienas iš dviejų nevaisingumo problemų sprendimo būdų yra kompensuojamas valstybės.

„Poroms, atitinkančioms nustatytus kriterijus, valstybė kompensuoja du pagalbinio apvaisinimo ciklus, t. y. pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF), bazinius tyrimus, pagrindinius reikalingus medikamentus bei gydymo eigos stebėseną. Tačiau iš pacientų apklausos, kurią organizavo mūsų asociacijos psichologė, sužinojome, kad net ir besinaudojančioms valstybės finansavimu poroms vienas pagalbinio apvaisinimo ciklas papildomai gali kainuoti 300-2500 eurų. Pigesnė, intrauterininės inseminacijos, kai specialiai paruošta vyro sperma sušvirkščiama tiesiai į moters gimdą, procedūra (IUI), valstybės nėra kompensuojama ir gali kainuoti 210-350 eurų. Tačiau kiekvienos poros atveju bendra suma gali siekti kur kas daugiau, priklausomai nuo to, kiek vaistų reikia moteriai, ir, žinoma, kiek porai prireiks procedūrų“, – sako Vaisingumo asociacijos vadovė.

Gali kainuoti kelių metų santaupas

Tačiau, pasak asociacijos vadovės, pagalbinio apvaisinimo procedūra yra efektyvi 30-40 proc. porų, vadinasi, yra nemažai porų, kurioms, siekiant susilaukti vaiko, dviejų kompensuojamų IVF procedūrų neužteks.

„Pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūros kaina, remiantis vaisingumo klinikų kainoraščiais, siekia 2500-2800 Eur, tačiau tai yra tik procedūros kaina. Vaistai, papildomi tyrimai, gydymo eigos stebėsena sudaro beveik dar tokią pačią sumą, tad bendra suma gali siekti 4000 eurų, o kartais ir dar daugiau. Deja, remiantis asociacijos organizuotos psichologines pagalbos grupes lankančių šeimų apklausa, maždaug 1 iš 20 porų negali sau leisti pasinaudoti nefinansuojamomis procedūromis ir dėl lėšų stygiaus yra priversta laikinai sustabdyti gydymą ar netgi visam laikui jį nutraukti“, – apgailestauja pašnekovė.

Praėjusių metų spalį „4finance“ užsakymu „Norstat“ atlikta reprezentatyvi apklausa, parodė, kad dažniausiai sveikatos paslaugoms žmonės skolinasi iki 1000 eurų (19 proc.). 7 proc. apklaustųjų skolinosi daugiau – iki 5000 eurų ir 3 proc. apklaustųjų – per 5000 eurų. O iš nesiskolinusių asmenų tik 16 proc. rinktųsi kreditą, skirtą sveikatinimuisi. Anot G. Štuopės, tai rodo, kad žmonės sveikatos paslaugoms pirmiausia yra linkę kaupti iš savo lėšų, kartais nežino, kur pasiskolinti ar gėdinasi tai daryti.

Emocinė parama ne mažiau svarbi

Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė priduria, kad svarbu nepamiršti, jog gydant nevaisingumą, neįmanoma numatyti visų žingsnių į priekį, todėl geriau galvoti tik apie tą etapą, kuriame šiuo metu pora yra.

„Žinoma, taip pat ne mažiau svarbu tikėti, kad kito etapo neprireiks. Niekas tiksliai negali pasakyti, nei kiek laiko užtruks gydymas, nei kiek tai kainuos. O svajonei susilaukti vaikų užtrukus ilgiau, nei tikėtasi, labai svarbu nepamiršti, kad esate ne vieni, kad galite būti išklausyti. Neretai poroms tiesiog būtina ieškoti emocinės pagalbos, kreiptis į psichologą arba į panašias patirtis išgyvenančias poras“, – sako specialistė.


Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.