Laura: žaidžiu gyvenimą

Laura Balčiūtė 60+ versli mama

Laura Balčiūtė – nauja mūsų portalo bendraautorė. Žinoma, mama. Žinoma, versli. Tačiau jos gyvenimo patirtys – ne visoms savaime suprantamos.

Esu verslininkė ir auginu vaiką viena. Paprasčiau tariant, esu paprasta, bet nesijaučiu prasta. Visad norėjau turėti savo verslą, šios idėjos link nuosekliai ėjau, nors neturėjau tam nei pinigų, nei turtingo vyro ar turtingų tėvų. Bet man pavyko. Todėl noriu padėti jaunoms mamoms patarimais, kaip nekreipti dėmesio į piktus liežuvius, kurių gyvenime buvo ir bus, kaip save motyvuoti pakilti iš lovos, kai pasaulis atrodo juodas ir kišenėje švilpauja vėjai, kaip susirasti darbą, kai neturi nei pažinčių, nei darbui tinkamo gero išsilavinimo, kaip sau ir vaikui (ar vaikams) sukurti gerą gyvenimą. 

Vienoms mano patarimai galbūt atrodys juokingi, kitoms – smerktini, bet tikriausiai atsiras keletas mamų, kurioms padėsiu keisti savo gyvenimą paprastais būdais. Jie nieko nekainuoja, tik reikalauja truputėlio brangaus Jūsų laiko. Tačiau šis laikas, skirtas sau, nebus praleistas veltui.

Esu vienos įmonės direktorė. Ja tapau prieš dvejus metus. Žinoma, esu dar „žalia“, dažnai pati susikuriu daug problemų, kurių gal neturėčiau, jei dirbčiau kokiam samdomam darbe nuo 8 iki 17 val. Bet tuo mano gyvenimas ir yra įdomus, kad nestoviu vienoje vietoje, kad kiekvieną dieną tobulėju, mokinuosi, kapstausi iš tam tikrų situacijų.

Kita vertus, kai daug dirbi, daug ir prisidirbi. Vienas pažįstamas man yra pasakęs, jog aš ne gyvenu, o žaidžiu gyvenimą.

Būdama 19-os, pagimdžiau sūnų. Po mėnesio man suėjo 20 metų. Mintis padėti jaunoms mamoms kilo todėl, kad laukdamasi pati susidūriau su sunkumais, neigiamu žmonių mąstymu, esą štai jauna, net neištekėjusi, o jau su vaiku. Atrodytų, neįtikėtina: gyvename XXI amžiuje, bet vis dar yra žmonių, kurių mąstymas nepasikeitęs nuo amžių glūdumos. Tokia tad yra skaudi realybė.

Tik dabar suprantu, kad žmonės, kurie blogai kalbėjo ir mane smerkė, neišlaikys mano vaiko, nenupirks jam rūbų, neišleis į mokslus. Tokiomis akimirkomis suprantu, kad jų nuomonė apie mane yra visiškai nenaudinga ir nereikalinga. Todėl tiesiog į ją nebekreipiu jokio dėmesio.

Visą laiką galvojau, kaip aš galiu prisidėti prie pagalbos moterims, kurioms sunku. Aš negaliu duoti pinigų, nes jeigu jų ir duočiau, tai nepagerintų jų gyvenimo, nebent tik tam kartui. Tai nepakeistų jų mąstymo, nemotyvuotų kilti aukščiau. Negaliu surasti darbo už jas, bet, manau, galiu patarti, kaip tai padaryti.

Esu kilusi iš kaimo, o kaime, kaip žinote, visi vienas apie kitą viską žino, – taip tiesiog įdomiau gyventi. Kaime mane vadino negražiais žodžiais vien dėl to, kad esu nėščia. Paskaitose kelios dėstytojos iš manęs atvirai šaipėsi, kad būdama tokia jauna, jau laukiuosi ir dar neištekėjusi. Gydytojai į mane paprasčiausiai nekreipdavo dėmesio, laikė vaiku. Autobusuose ar troleibusuose niekas neužleisdavo vietos, net jei ir blogai pasijusdavau. Tokia buvo mano pirmojo nėštumo kasdienybė.

Dažnai grįžusi namo verkdavau, tik niekas to nematydavo, nes niekam nebuvo įdomu. Visad norėjau visiems išrėkti, jog ir pati suprantu, kad dar esu per jauna turėti vaikų, bet jeigu jau taip nutiko, tai nereikia manęs smerkti! Tai yra mano gyvenimas, ne kažkieno kito, ir nereikia manęs gailėtis – kiekvienam duotas savas kryžius.

Tuo metu labai savęs nemylėjau. Jaučiausi prastesnė už kitas merginas, kurios neturi vaikų. Ir tik po kurio laiko supratau, kad esu daug labiau motyvuota asmenybė, nes turiu dėl ko stengtis – dėl vaiko!

Žmonių kalbos, kurios anuomet, kai tapau jauna mama, mane žlugdė kaip asmenybę, dabar mane motyvuoja ir daro stipresne. Todėl šiuo įžanginiu prisistatymo tekstu kreipiuosi į mamas, patyrusias panašių išgyvenimų į manuosius ir norinčias gyvenime kilti aukščiau, nei yra dabar, bet nežino, nuo ko pradėti ir mano neturinčios galimybių. Antrajame rašinyje pasidalinsiu, nuo pradėjau, kad tapčiau tokia, kokia esu dabar.

Kitame Lauros straipsnyje skaitykite:

Kaip save motyvuoti, kai neturi pinigų seminarams, sporto klubams, grožio procedūroms? Ką daryti, kai slegia problemos, kurių šiandien  išspręsti negali, bet gali pakeisti mąstymą?


Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.