Moteriškai

Pasidrąsinsiu

Print Friendly, PDF & Email

Prieš trejus metus artėjant Kalėdoms internete radau šį atsidūsėjimą apie tai, kaip štai yra tokių mamų, kurios taip viską moka (už visus viską žymiai labiau, tikrai) ir spėja susiruošti šventėms (pavyzdiniam stalui, nuotaikai, muzikiniam fonui), o ir atrodo (įskaitant visus namiškius) taip, kad nors iškart fotografuok žurnalo viršeliui ir fotosesijai jo viduje. O aš… aš?..

Užpernai vėl panašiu metu sau ir kitoms priminiau tą patį. Tai draugė ir sako: juk yra tas filmas apie tokią veiklią (verslią? žodžiu – darbščią) mamą, „Ir kaip ji viską suspėja?“ Treilerį atsiuntė prasiblaškymui. Pasidrąsinimui. Žinoma, tą patį vakarą pažiūrėjau visą filmą. Nebe pirmą kartą 🙂 Matėt, ar ne?

https://www.youtube.com/watch?v=bn_OrhwIidA

O štai prieš metus kažkaip praleidau šią mintį. Ir filmo nepažiūrėjau. Tokie metai, tokia nuotaika, toks laikas buvo pernai.

Užtat šiemet vėl drąsinuosi. Ne, ne atsidūsėti ar filmą pasikartoti. O viską spėti. Arba nieko nespėti. Kaip pažiūrėsi. Svarbiausia – dėl ko visa tai daryti.

Kaip yra pasakęs Amerikoje populiarus autorius („Gyvenimas dėl tikslo“), pastorius Rick Warren, tai, į ką sudedame, investuojame savo laiką, jėgas ir pinigus, mums tampa labai brangu. Viena vertus, mes juk labiausiai ir stengiamės dėl tų žmonių ir dalykų, kurie mums brangūs, ar ne? Dėl to, kas jau neįkainojama. Aš taip įsivaizdavau prieš keletą metų. Kol pabandžiau tiesiog suskaičiuoti. Paprastai: kiek tam ir tam skiriu laiko? Pastangų? Pinigų? Pasekiau save. Ir ne be reikalo.

Pasirodo, kad nebūtinai tie ir tai, kas man brangiausia, svarbiausia, mylimiausia, kas galų gale mane labiausiai myli, gauna daugiausia mano laiko, jėgų ir lėšų. Suvokiau, kad gali nutikti ir taip, kad tai man galiausiai taps ir nebe brangiausia. Ar išsigandau? Nežinau, tik atsimenu, kad pajutau, tarsi šaltis dvelktelėjo. Nors buvo ne gruodis. Vasaros vakaras. Tad kai ateina šaltasis laikas, kai artėja Kalėdos, vis stengiuosi prisiminti, kad daugiausia jėgų, laiko ir pinigų reiktų stengtis skirti tam, kas – tikiu – man taps ir išliks labai brangu. Brangiausia. Svarbiausia. Mylimiausia.

O kad tam turėčiau ryžto, bandysiu vis prisiminti paties Dievo užtikrinimą: „Amžina meile aš pamilau tave, todėl nesiliauju tau reikštis ištikimąja meile“ (Biblija. Pranašo Jeremijo knyga). Bus pasidrąsinimas artėjant Šventei, ir nereiks jokių horoskopų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.