Socialinis verslas: ar Y kartai prasmė svarbesnė nei pelnas?

social-entreprise versli mama

Lapkričio 8 d. verslo atstovai šventė profesinę šventę – Verslo dieną. Tarp ją mininčiųjų kasmet vis daugėja ir tų, kurių veiklos sritis – socialinis verslas. Pasak ekspertų, ši tendencija tik stiprės, nes tūkstantmečio (Y) kartai vis svarbiau, ar jų vykdoma veikla  prasminga.

Jurgita Ribinskaitė–Glatzer yra socialinio verslo ekspertė ir organizacijos „Reach For Change“ vadovė Baltijos šalyse.  „Socialinio verslo modelį atranda tie, kurie nori ne tik realizuoti savo idėjas, bet ir padėti kitiems. Tokią veiklą renkasi vis

Jurgita Ribinskaitė–Glatzer yra socialinio verslo ekspertė ir organizacijos „Reach For Change“ vadovė Baltijos šalyse.

„Socialinio verslo modelį atranda tie, kurie nori ne tik realizuoti savo idėjas, bet ir padėti kitiems. Tokią veiklą renkasi vis daugiau ambicingų žmonių, dažnai tokie, kuriems samdomame darbe trūksta prasmės arba tie, kurie identifikuoja visuomenės problemą ir nori prisidėti prie jos sprendimo“, – sako socialinio verslo ekspertė ir organizacijos Reach For Change vadovė Baltijos šalyse Jurgita Ribinskaitė–Glatzer.

Ar iš gerų darbų įmanoma uždirbti?

Nors sėkmingų socialinio verslo pavyzdžių Lietuvoje daugėja, šis verslo modelis vis dar dažnai yra painiojamas su socialiai atsakingu verslu.

„Pirmasis visas savo jėgas ir pelną skiria skurdo ir nedarbo, švietimo bei išsilavinimo, sveikatos, aplinkosaugos, lyčių lygybės ir kitoms socialinėms problemoms spręsti. Antrasis vykdo įprastą verslo veiklą, šalia to savanoriškai prisidėdamas prie pasirinktų problemų sprendimo“, – aiškina Jurgita.

Kitas gajus mitas apie socialinį verslą, anot pašnekovės, yra klaidingas įsitikinimas, kad jo paslaugos ar produktai turėtų būti nemokami, o veikla – labdaringa.

Socialinio verslo tikslas yra prisidėti prie pokyčių visuomenėje ir spręsti jai aktualias problemas. Tačiau skirtingai nei nevyriausybinės paramos organizacijos, kurios turi nuolat ieškoti rėmėjų, socialinio verslo įmonės geba uždirbti, pelną toliau investuoti į pokyčius ir išlikti nepriklausomos.

Anot pašnekovės, Lietuvoje jau turime sėkmingai veikiančių ir finansiškai tvarių socialinių verslų.

„Prisiminkime sostinės salotų barą, kuriame įdarbinami iš kalėjimo į laisvę išėję ar narkotinių medžiagų atsisakę žmonės, arba neįgaliųjų atskirties ir nedarbo problemas mažinančią blyninę. Tai tik keli pavyzdžiai iš pelną generuojančių ir tuo pat metu sociumo bėdas sprendžiančių verslų“, – nurodo socialinio verslo žinovė.

Pasigedę prasmės darbe, kuria savo verslą

Jurgitos manymu, socialinis verslas ateityje tik populiarės, nes jis atspindi šiuolaikinio jaunimo, pradedančių ar dar tik būsimų verslininkų, lūkesčius savo veiklai.

„Kiekvienais metais organizuodami socialinio verslo konkursą „Talentas keisti“, sulaukiame vis daugiau jaunų žmonių įsitraukimo. Tūkstantmečio kartai jų veikloje itin svarbi prasmė, o uždarbis pagrindiniu tikslu tampa vis rečiau – jaunimas savo darbais nori keisti pasaulį ir kurti vertę visuomenei“, – pastebi organizacijos Reach For Change vadovė Baltijos šalyse.

Tokias tendencijas rodo ir minėto konkurso partnerės bendrovės „Tele2“ šių metų liepą atliktas tyrimas „Talentų apklausa“.

„Apklausos duomenimis, vienas iš 5 svarbiausių veiksnių, lemiančių darbo vietos pasirinkimą, 20–45 m. amžiaus darbuotojams yra įmonės vertybės ir kultūra. Tai svarbu buvo beveik trečdaliui respondentų“, – teigia Miglė Andrulionytė, „Tele2“ rinkos tyrimų vadovė.

Jai antrina Jurgita: tokios darbo vietos neradę jaunuoliai nepasiduoda – ją sau susikuria patys.

„Vadinamoji Y karta iš verslo tikisi  atsakomybės už visuomenę, tiek iš jo pirkdama prekes ar paslaugas, tiek jame dirbdama. Be to, šie žmonės yra drąsūs. Todėl, jei pasiūla jų netenkina, jie keičia ne tik darbą, bet ir rinką: patys kuria trūkstamus startuolius, verslus ir bendruomenes“, – pastebi ji.

Socialinis verslas – reklaminis triukas?

Pašnekovės sutaria, kad socialinės atsakomybės tematika kartais pasitelkiama kaip reklaminis triukas. Todėl, anot jų, vartotojai turi būti budrūs – atsirinkti, kurios verslo organizacijos išties rūpinasi savo aplinka ir žmonių gerove, o kurios tai daro tik rinkodaros sumetimais.

„Nors manipuliacijų socialinėmis temomis išvengti sunku, bent jau jaunoji karta linkusi kvestionuoti verslų pasirinkimus ir geba atskirti „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. Greenwashing) ir kitas socialinės atsakomybės apgaulės formas“, – teigia Jurgita.

Socialinio verslo konkursą „Talentas keisti“ organizacija „Reach for Change“ rengia drauge su ilgamečiais partneriais telekomunikacijų bendrove „Tele2“ ir televizija „TV3“.

Reprezentatyvią apklausą internetu „Tele2“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Šių metų liepą vykdytoje apklausoje iš viso dalyvavo 735 interneto vartotojai, kurių amžius siekė 20–45 metų.


Taip pat skaitykite:

Socialinis verslas „DigiKlasė“ – vaikų mokymosi rezultatams gerinti


Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

0