Teisė balsuoti – savaime suprantama moterų pilietiškumo išraiška

balsavimo teise_versli mama6

Seime pristatyta apklausa apie tai, kaip moterys naudojasi savo balso teise. Monos Avik | moona.lt nuotr.

„Mes jau 100 metų galime balsuoti, bet ar įgijusios šią teisę tapome stipresnės ir pilietiškesnės? Ar pasikeistų mūsų gyvenimas, jeigu negalėtumėm būti pilietėmis?“ – klausia Daiva Baranauskė, labdaros ir paramos fondo FRIDA vadovė ir įkūrėja.

balsavimo teise_daiva baranauske_versli mama4

Daiva Baranauskė, Labdaros ir paramos fondo FRIDA vadovė. Monos Avik | moona.lt nuotr.

Daivos vadovaujamas fondas, prisidėdamas prie pasaulinės akcijos, skatinančios atkreipti dėmesį į smurtą patiriančias moteris, ketvirtą kartą Lietuvoje organizuoja jau tradicija tapusį Baltojo kaspino festivalį.

Lapkričio 25 prasidėjęs ir iki gruodžio 10 dienos Vilniuje ir Kaune vyksiantis festivalis jo svečius kviečia į nemokamus kultūrinius edukacinius renginius: spektaklius, koncertus, diskusijas, parodas, paskaitas, seminarus. Visi šie renginiai yra skirti tarptautinei akcijai „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“. O Baltojo kaspino festivalis šiemet dedikuojamas 100-osioms moterų balso teisės Lietuvoje metinėms.

Smurtas prieš moteris – globali epidemija

Pasak Daivos, smurtas prieš moteris yra tapęs savotiška epidemija ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Smurtas artimoje aplinkoje yra paplitęs visuose socialiniuose sluoksniuose ir nepriklauso nuo amžiaus, išsilavinimo, socialinio statuso ir finansinių galimybių“, – akcentuoja labdaros ir paramos fondo FRIDA vadovė ir įkūrėja.

Daivos teigimu, statistika, kad kas trečia Lietuvos moteris patiria arba gali patirti smurtą artimoje aplinkoje, yra teisinga. „Lietuvoje per metus policija į iškvietimus važiuoja maždaug 50 000 kartų. Apie 80 proc. atvejų nukenčia moterys ir tikrai ne visos nukentėjusios kviečia policiją.

Ypač gėdijasi kreiptis pagalbos finansiškai pasiturinčios, aukšto socialinio statuso moterys. Jos bijo prisipažinti, kad yra kontroliuojamos, kad ribojama jų laisvė. Jos pagalbos nesikreipia arba jeigu ir kreipiasi, tai tik kraštutiniais atvejais. Smurtą patiriančių moterų problemomis besirūpinančio fondo vadovė primena, kad patyrus smurtą visada verta kreiptis pagalbos į specializuotus pagalbos centrus, kurių Lietuvoje yra 17.

„Kiekvienoje savivaldybėje yra specializuotos pagalbos centras. Jeigu moteris kreipiasi į policiją, policija praneša visą informaciją šiam centrui. Centro darbuotojai susisiekia su nukentėjusia moterimi. Bet netgi neskambinant į policiją, kiekviena moteris turi teisę savarankiškai kreiptis į pagalbos centrą, kuriame jai bus suteikta nemokama psichologinė, teisinė ir kita pagalba“, – pasakoja Daiva.

Baltasis kaspinas – smurto atsisakymo ir įveikimo simbolis

Jos nuomone, liūdniausia, kad mūsų visuomenės nariai, netgi policijos pareigūnai, smurto artimoje aplinkoje atvejais yra linkę kaltinti auką.

Europoje nukentėjusį asmenį kaltina 17 proc., o Lietuvoje – 50 proc. visuomenės. Be to, mūsų šalyje prevencinių programų, nukreiptų į smurtą prieš moteris, beveik nėra. Todėl tokios nevyriausybinės organizacijos kaip fondas FRIDA jau 4 metus organizuoja Baltojo kaspino festivalį kaip kultūrinių edukacinių bei prevencinių renginių ciklą.

„Šis festivalis nėra vienos dienos renginys, jis trunka 16 dienų ir vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – primena festivalio organizatorė ir kviečia aktyviai dalyvauti iki pirmadienio dar vyksiančiuose renginiuose. Festivalio simboliu pasirinktas baltas kaspinas visame pasaulyje atpažįstamas kaip smurto atsisakymo ir įveikimo simbolis.

Įvairiose erdvėse vykstančiuose skirtingų žanrų festivalio renginiuose yra diskutuojama apie lyčių nelygybę ir stereotipus, kalbama apie stiprių moterų asmenybių pavyzdžius. „Tokie pokalbiai ir diskusijos yra puiki smurto prevencija plačiąja prasme, nes gerieji pavyzdžiai tiek iš istorijos, tiek iš dabarties mums yra labai reikalingi“, – įsitikinusi Daiva.

Viename iš šių metų Baltojo kaspino festivalio renginių, Seime surengtoje atviroje diskusijoje „Rytoj paskutinė moterų teisės balsuoti diena. Kas pasikeis?“, portalas VERSLI MAMA pristatė moterų apklausos apie tai, kaip jos naudojasi savo teise rinkti ir būti renkamoms, rezultatus. Ši apklausa ir diskusija skirta moterų balsavimo teisės 100-mečiui paminėti – naujai susikūrusioje Lietuvos Respublikoje teisė moterims rinkti ir būti renkamoms buvo suteikta 1918 m. lapkričio 2 d.

Moterų apklausos įžvalgos

Portalas VERSLI MAMA savo skaitytojas ir sekėjas feisbuke kvietė dalyvauti internetinėje apklausoje ir paprašė atsakyti, kaip jos pačios šiuo metu vertina joms suteiktas pilietines teises. Moterims buvo pateikta 18 klausimų. Išanalizavus anketos atsakymus paaiškėjo, kad vidutinis atsakiusiųjų amžius – šiek tiek daugiau negu 40 metų. Aktyviausiai dalyvavo didžiųjų miestų gyventojos – vilnietės ir kaunietės. Didžioji dauguma atsakiusiųjų yra įgijusios universitetinį arba neuniversitetinį aukštąjį išsilavinimą. Absoliuti dauguma moterų augina 1–2 vaikus, yra ištekėjusios arba gyvena partnerystėje.

balsavimo teise_versli mama10

Pristatydama apklausos rezultatus, portalo VERSLI MAMA vadovė Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė atkreipė dėmesį, kad apklaustos moterys apie save linkusios galvoti geriau negu apie kitas. Monos Avik | moona.lt nuotr.

Pristatydama apklausos rezultatus, portalo vyr. redaktorė Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė atkreipė dėmesį, kad į kausimą Ar, jūsų nuomone, aktyviai naudojatės moterims suteikta balsavimo teise? tvirtai teigiamai atsako beveik 60 proc. Atsakymą „Labiau taip negu ne“ renkasi beveik 30 proc., „labiau ne negu taip“ – maždaug 13 proc. apklaustų moterų.

„Šis klausimas specialiai buvo suformuluotas taip, kad moterys išsakytų savo poziciją, ką jos pačios apie save galvoja, – atkreipia dėmesį Skaidrė. – Paprastai apie save esame linkusios galvoti geriau negu apie kitas.“

Taigi, paklausus, ar balso teise pakankamai naudojasi kitos moterys (klausimas Ar, Jūsų manymu, moterys pakankamai išnaudoja savo teisę balsuoti, rinkti ir būti renkamoms?), nuomonę matome jau kitokią: beveik 50 proc. apklaustųjų įsitikinusios, kad moterys tai daro nepakankamai aktyviai, o net 21 proc. rėžia užtikrintą „ne“. Tik trečdalis apklaustųjų mano, kad moterys turimą balso teisę išnaudoja tinkamai.

Į kitą klausimą Ar jūsų dalyvavimas rinkimuose daro/darytų įtaką priimamiems politiniams sprendimams? vėlgi tvirtai taip atsako beveik 65 proc., labiau taip negu ne – 23 proc. respondenčių.

Atsakymai į klausimą ar patogu yra moterims, ypač mamoms su vaikais balsuoti rinkiminėse apylinkėse? pasiskirsto gana tolygiai: taip atsako 32 proc. , labiau taip negu ne mano 23 proc., labiau ne negu taip – 24 proc. respondenčių. Tačiau paklaustos, ar auginančios vaikus mamos aktyviau naudotųsi turima pilietine teise balsuoti, jei galėtų tai daryti internetu, apklausos dalyvės manė, kad rinkimuose jos dalyvautų kur kas aktyviau.

Beveik 50 proc. šios apklausos respondenčių mano, kad balsavimas internetu būtų geresnė prieiga išreikšti savo pilietinę poziciją. Taigi svarstymai, ar įteisinti Lietuvoje balsavimą internetu, turi pagrindo, nes dalis moterų, turinčios vaikų, pasinaudotų galimybe balsuoti, jeigu joms dėl šios priežasties nereiktų išeiti iš namų.

30 proc. respondenčių visiškai, o 40 proc. iš dalies sutinka su teiginiu, kad moterys nelabai linkusios kelti kandidatūrą politiniuose rinkimuose. Net pusė apklausos dalyvių tvirtina niekada negalvojusios kelti savo kandidatūros į renkamą politinį postą, dar apie 12,5 proc. dvejoja arba nežino. Tvirtą taip savo kandidatūros kėlimui rinkimuose taria tik 20 proc. apklaustų moterų.

Paprašytos pažymėti teiginį, geriausiai atspindį moterų požiūrį į aktyvų naudojimąsi balso teise, beveik 50 proc. respondenčių žymėjo teiginį, kad moteris turi būti pilietiška ir balsuodama rodyti pavyzdį savo vaikams ir visuomenei. Beveik 35 proc. pasisakė už tai, kad moterys sudaro beveik pusę visuomenės, todėl jos turi aktyviai dalyvauti, priimant politinius sprendimus.

Labai nedaug moterų, maždaug 1,5 proc., manė, kad rinkimai ir politika yra vyrų žaidimas arba kad politikoje moterų niekas nesiklauso ir jos vis tiek turi paklusti vyrams. Beveik 5 proc. apklaustųjų laikėsi nuomonės, kad į politiką moteris turi eiti tik tada, kai neturi šeimos.

„Įdomu pastebėti, kad tam tikrą nusivylimą atspindi atsakymai iš mažesnių, regionuose esančių vietovių. Atsakymą balsuok nebalsavus, vis tiek nėra ką rinkti, pasirinko 11 proc. moterų ir, kaip rodo anketinių duomenų analizė, tai buvo daugiausiai regionų gyventojos. Taigi periferijoje politinės lyderystės klausimas lieka gana aktualus“, – pažymi portalo VERSLI MAMA vadovė.

Balsuojant už kandidatą, lytis nesvarbi

Taip pat respondenčių teirautasi, ar jos sutinka su teiginiu, kad rinkėjai nelabai linkę balsuoti už moteris kandidates, teigiamai ir iš dalies teigiamai atsakė apie 40 proc. moterų.  Paklaustos, kokiais pagrindiniais kriterijais remiasi, balsuodamos rinkimuose, didžioji dalis respondenčių minėjo kandidato arba partijos nuveiktus darbus (40 proc.), reputaciją (25 proc.).

Beveik dešimtadaliui moterų yra svarbu kandidato išvaizda, iškalba, mokėjimas bendrauti. Apklausa atskleidžia, kad moterys būdamos socialios, glaudaus socialinio kontakto tikisi ir iš kandidato, už kurį jos renkasi balsuoti. Apklausos dalyvės taip pat minėjo, kad joms svarbu, ar kandidatas turi šeimą, ar išmano ekonomiką ir politiką.

Paklaustos, už kurios lyties kandidatą labiau linkusios balsuoti, respondentės sutartinai teigė, kad lytis joms nėra lemiantis veiksnys, svarbu kitos savybės (86,7 proc.). „Visada pirmiausia ieškau moters, vertos mano balso, ir 95 proc. man sekasi rasti“, – teigė viena apklausos dalyvė. Kita dėstė kitokią nuomonę: „Balsuoju už vyrą, bet ne todėl, kad vyras, o todėl, kad yra daugiau nuveikęs, turi daugiau patirties ir galimybių su būsimomis situacijomis“.

„Paradoksalu, bet pačios aktyviai nedalyvaudamos politiniuose ir visuomeniniuose procesuose, moterys taip ir negauna progos įgyti tos patirties pačios“, – komentuodama atsakymus į šį klausimą, atkreipė dėmesį Skaidrė.

Į kausimą, jeigu politikai daugiau bendrautų su vaikus auginančiomis moterims, ar jie labiau atstovautų šių moterų interesams? 33 proc. apklaustųjų pasakė tvirtą taip, labiau taip negu ne – 30 proc., nežinančių buvo apie 20 proc. Taigi, pasak apklausos rengėjos, šie atsakymai parodo, jog moterys linkusios tikėtis glaudesnio sąlyčio su vietos valdžios išrinktaisiais, kad galėtų išspręsti joms labiausiai rūpimus klausimus, esančius arčiausiai kasdienio žmogaus gyvenimo.

Dėmesio centre – minkštosios viešojo gyvenimo sritys

Respondenčių buvo prašoma nurodyti politikos ir viešojo gyvenimo sritis, kurioms, jų manymu, politikai skiria per mažai dėmesio. Dauguma atsakiusiųjų manė, kad dėl politikų dėmesio stokos labiausiai kenčia socialinė apsauga ir darbas (24 proc.), toliau rikiavosi kultūra ir švietimas (22,6 proc.) ir sveikatos apsauga (16,2 proc.).

Į klausimą, kurioms sritims skirtų daugiausiai dėmesio, jei pačios būtų politikės, moterys atsakė ta pačia tvarka: pirmiausia joms rūpėtų socialinė apsauga ir darbas (27 proc.), kultūra ir švietimas (26 proc.), sveikatos apsauga (19,5 proc.). „Moterys lieka ištikimos savo požiūriui į visuomenės sąrangą ir toms sritims, kuriose jos jaučiasi geriausiai. Pavyzdžiui, krašto apsauga ir gynyba tesurenka tik 2 proc. balsų, t. y. toliau lieka laikoma nemoteriška veikla“, – pastebi Skaidrė.

Daivos nuomone, moterys yra linkusios rinktis vadinamąsias minkštąsias sritis dėl įvairių priežasčių. „Pirmiausia šiomis sritimis mažiau domisi vyrai, nes joms skiriama mažiau pinigų. Kita vertus, į kietąsias sritis moterys ne visada yra įleidžiamos. Taip pat moterų pasirinkimui įtaką daro ir auklėjimo tradicijos: mes auginame ir auklėjame vaikus skirtingai, tuomet jie ir renkasi skirtingai. Be to, vis dar skirstome profesijas į vyriškas ir moteriškas“, – teigia labdaros ir paramos fondo FRIDA vadovė ir įkūrėja.

Gyvenimas be balsavimo teisės – neįsivaizduojamas

balsavimo teise_versli mama11

Portalo VERSLI MAMA apklausos dalyvių mintys apie tai, kas nutiktų, jei nuo rytojaus moterys nebetektų teisės balsuoti.

Kaip jau minėta, į klausimą ar moterys pakankamai išnaudoja savo teisę balsuoti, rinkti ir būti renkamos? labiau ne negu taip atsako 37 proc., tvirtai ne – 16 proc., taigi kartu sudėjus – beveik pusė respondenčių. „Moterys, vertindamos savo dalyvavimą pilietiniuose sprendimų priėmimo procesuose, vis dėlto yra realistiškos. 50 proc. mano, kad būtų galima įsitraukti dalyvauti labiau. Likusieji 50 proc. mano, kad įsitraukimas šiandien jau yra išnaudotas pakankamai, ir per 100 m. jau yra susiformavusi tradicija, kaip naudotis balso teise“, – apie dvi šiuo metu po ta pačia saule gyvuojančias stovyklas kalba portalo VERSLI MAMA vadovė.

Tad pabaigai užduotas kiek paikas, bet provokuojantis klausimas, kas nutiktų moterų gyvenime, jeigu nuo rytojaus Lietuva grįžtų į laikus iki 2018 m. lapkričio 2 d. ir moterys nebeturėtų teisės balsuoti, 84 proc., t.y. didžioji dalis respondenčių kalba dramatiškus pasikeitimus. „Teisė balsuoti rodo visuomenės brandą ir evoliucijos lygmenį. Balsavimo teisės suteikimas yra visuomenės gyvenimo normų ir požiūrio atspindys“, – komentare tvirtino viena iš apklausos dalyvių.

**

Apklausos rezultatai atskleidžia, kad šiandien balsavimo teisę suvokiame kaip savo pačių neatsiejamą, neatimamą teisę. Belieka visoms Lietuvos moterims palinkėti, kad jos tą teisę išnaudotų ne tik minkštosiose galios srityse, į kurias yra įsileidžiamos, laukiamos ir žino, kaip jose elgtis, bet ir susibūrusios kurtų tam tikrus tinklus, palaikymo grupes ir galėtų daryti įtaką ir kietesnėms sritims, kurios šiandien, kaip rodo apklausa, dar lieka moterų domėjimosi užribyje.

Portalo VERSLI MAMA organizuotos atviros diskusijos „Rytoj  paskutinė moterų teisės balsuoti diena. Kas pasikeis?“, pristatymo LR Seime akimirkų galerija (Mona Avik | moona.lt nuotr).

Diskusija buvo Labdaros ir paramos fondo FRIDA organizuojamo Baltojo kaspino festivalio, šiemet skirto moterų balsavimo teisės 100-mečiui Lietuvoje paminėti, programos dalis.


Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>